Genetinė toksikologija

Dalyko pavadinimas

Mokslo kryptis kodas

Kamieninis padalinys

Šakinis padalinys (-iai)

Genetinė toksikologija

Biologija N 010

Gyvybės mokslų centras

Biomokslų institutas

Dalyko apimtis kreditais

8

Studijų būdas

Kreditų skaičius

Paskaitos, individualus darbas, konsultacijos, seminarai (pasirinktinai)

8

Kurso tikslai

Suteikti doktorantams žinių apie įvairių gamtoje esančių arba galinčių į ją pakliūti medžiagų genotoksines savybes bei jų veikimo mechanizmus, šių medžiagų paplitimą gamtoje, jų aktyvinimo ir inaktyvinimo kelius organizme

Pagrindinės temos

• Genetinės toksikologijos objektas. Genetinės toksikologijos istorija. Mutagenai ir mutacijos.
• Cheminiai mutagenai ir jų veikimo ypatybės. Cheminių mutagenų klasifikacija. Cheminių mutagenų veikimo mechanizmai. Indukuotų mutacijų kiekio dozinė priklausomybė ir ją apsprendžiantys veiksniai.
• Cheminių mutagenų metabolinė transformacija. I ir II fazės transformacijos reakcijos. Mutagenų detoksikacijos reakcijos. Cheminių promutagenų metabolinės aktyvacijos ir veikimo mechanizmai. Cheminių mutagenų transformacija įvairiuose organizmuose.
• Genetinės toksikologijos testai. Genotoksiškumo įvertinimas žinduolių ląstelėse in vitro ir in vivo. Dirbtinės metabolinės aktyvacijos sistemos.Transgeninių organizmų panaudojimas genotoksiškumo testavimui. Struktūros-aktyvumo ryšių įvertinimo metodai. Geros laboratorinės praktikos taisyklės. Genetinės toksikologijos testai ir kancerogeniškumo prognozės. Toksikogenomika.
• Genotoksiškumo tyrimų strategijos. Mutageniškumo tyrimų reikalavimai. Genetinio pavojaus įvertinimas. Genetinės rizikos žmogui kontrolė. REACH Reglamentas (Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų).
• Mutagenų paplitimas gamtoje. Mutagenai atmosferoje, vandenyje ir maiste. Antimutagenai ir jų paplitimas gamtoje. Nanodalelių genotoksiškumo tyrimai.
• Genotoksinių medžiagų poveikio žmogui tyrimai. Epidemiologiniai mutacijų tyrimai. Prospektyvūs ir retrospektyvūs epidemiologiniai tyrimai.
• Biožymenys ir jų panaudojimas genetinėje epidemiologijoje. Ekspozicijos ir dozės biožymenys. Efekto biožymenys. Genotoksinių efektų somatinėse ir lytinėse ląstelėse biožymenys. Genotoksiškumo tyrimo rezultatų ekstrapoliacija žmogaus lytinėms ląstelėms. Jautrumo biožymenys: žmogaus ksenobiotikų metabolizmo genų polimorfizmas. DNR reparacijos genų polimorfizmai, reparaciniai sindromai ir jų reikšmė. Etinės genetinių tyrimų problemos.

Pagrindinė literatūra

• Overview of the set of OECD Genetic Toxicology Test Guidelines. OECD Environment, Health and Safety Publications. Series on Testing and Assessment. No. 238. OECD, Paris, 2016
• R. Proudlock (Ed.). Genetic Toxicology Testing: A Laboratory Manual. Academic Press, 2016
• J. Lazutka. Genetinė toksikologija. Vilniaus universiteto leidykla: Vilnius, 2000
• M. J. Graziano, D. Jacobson-Kram (Eds.). Genotoxicity and Carcinogenicity Testing of Pharmaceuticals. Springer, 2015

Vertinimo strategija

Vertinimo kriterijai

Egzaminas

arba

rašto darbas ir pranešimas seminare

Egzamino metu atsakoma į tris atvirus klausimus. Egzamino alternatyva – rašto darbas pasirinkta tema ir jos pristatymas seminare.

Doktorantų žinios ir gebėjimai vertinamos balais nuo 1 iki 10. 10 (puikiai) - puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai (doktorantas įvairiapusiškai, moksliškai argumentuotai, savarankiškai, rišliai suformuluoja ir analizuoja klausimą, pateikia išvadas, vartodamas ir suvokdamas dalyko terminologiją); 9 (labai gerai - tvirtos, geros žinios ir gebėjimai (doktorantas aiškiai, savarankiškai, pagrįstai išdėsto ir analizuoja klausimą, pritaiko dalyko terminologiją); 8 (gerai) - geresnės nei vidutinės žinios (doktorantas savarankiškai, pagrįstai, aiškiai išdėsto duoto klausimo esmę, gerai išmano studijuojamo dalyko terminologiją); 7 (vidutiniškai) - vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų (doktorantas savarankiškai, bet nerišliai ir be pagrindimo išdėsto klausimo esmę, vartoja pagrindinius dalyko apibrėžimus); 6 (patenkinamai) - žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) blogesni nei vidutiniai, yra klaidų (doktorantas savarankiškai, bet nenuosekliai, paviršutiniškai, neaiškiai dėsto klausimo esmę, suvokia pagrindinius dalyko apibrėžimus); 5 (silpnai) - žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) tenkina minimalius reikalavimus (doktorantas savarankiškai, bet neaiškiai, be analizavimo, nenuosekliai dėsto klausimo esmę, iš dalies suvokia pagrindinius dalyko apibrėžimus); 4-1 (nepatenkinamai) - netenkinami minimalūs reikalavimai (doktorantas nesuprantamai, nenuosekliai dėsto klausimo esmę, negeba analizuoti, nesupranta dėstomojo dalyko pagrindinių apibrėžimų).

Juozas Rimantas Lazutka

Prof.

Veronika Dedonytė

Patvirtinta Gyvybės mokslų centro Doktorantūros mokyklos Tarybos posėdyje 2021-10-14, protokolo Nr. (4.10)600000-KT-....

Tarybos pirmininkė dr. Daiva Baltriukienė