Imunologija (biologijos programai)

Dalyko pavadinimas

Mokslo kryptis kodas

Kamieninis padalinys

Šakinis padalinys (-iai)

Imunologija

Biologija N010

Gyvybės mokslų centras

Biomokslų  institutas

Dalyko apimtis kreditais

10

Studijų būdas

Kreditų skaičius

Studijų būdas

Kreditų skaičius

paskaitos

0

konsultacijos

1,5

individualus

7

seminarai

1,5

Kurso tikslai

Įsisavinti žinias apie imuninės sistemos sandarą, funkcijas, ląstelinius-molekulinius veikimo mechanizmus, jų sutrikimus, imuninio atsako ir tolerancijos formavimąsi, bei imunologijos principų praktinį taikymą.

Pagrindinės temos

Imunitetas, jo funkcijos. Įgimtasis ir įgytasis, humoralinis ir ląstelinis imunitetai. Įgimto ir įgyto imuniteto tarpusavio ryšys. Imuninės sistemos sąveika su kitomis organizmo sistemomis. Imuninės sistemos sandara (organai, ląstelės, molekulės). Įgimtojo imuniteto komponentai, jų funkcijos. Pirminiai ir antriniai limfiniai organai. Hemopoezė ir imuninės sistemos ląstelės. Apoptozė. Citokinai – imuninės sistemos mediatoriai. Chemokinų savybės. Sukibimo (adhezijos) molekulės ir jų reikšmė. Komplemento sistema. Imuniniame atsake dalyvaujančių ląstelių (limfocitų, neutrofilų, monocitų/makrofagų, eozinofilų, bazofilų, dendritinių ląstelių) sandara ir funkcijos. Fagocitozė. Dendritinės ląstelės, makrofagai, neutrofilai, jų subpopuliacijos, savybės, funkcijos. Inflamasoma. Antigenai. Antigeniškumas ir imunogeniškumas. Antikūnai ir imunoglobulinai. Imunoglobulinų molekulės struktūra. Antikūnų ypatumai, funkcijos, gavimo būdai ir panaudojimas. Antikūno ir antigeno sąveikos pagrindinės charakteristikos.  Afiniškumas ir avidiškumas, specifiškumas ir kryžminės sąveikos. Pagrindiniai imunologiniai metodai, jų pritaikymas. Limfocitai, jų receptoriai ir antigeno atpažinimo ypatumai. Audinių suderinamumo komplekso (MHC) molekulės, jų tipai, dalyvavimas antigeno pateikime, reikšmė transplantacijai. Imuninio atsako komponentai. Antigeno paruošimo ir pateikimo keliai. Humoralinis ir ląstelinis imuninis atsakas. T ir B ląstelių populiacijos ir subpopuliacijos, jų funkcijos imuniniame atsake.  T ir B ląstelių vystymasis,  jų selekcijos biologinė prasmė. Limfocitų antigeniniai receptoriai, antigenų atpažinimo įvairovės genetiniai pagrindai. Limfocitų repertuaras. Naivių limfocitų aktyvacija ir įgimtasis imunitetas. Efektorinių limfocitų savybės, susiformavimo ypatumai ir funkcijos. Imunoglobulinų afiniškumo branda ir klasių perjungimas. Atminties T ir B limfocitai. Reguliaciniai T limfocitai. Naivių ir efektorinių limfocitų migracijos ypatumai.  Imuninis atsakas infekcijų atveju, imuninio atsako poliarizacija. Pirminis ir antrinis imuninis atsakas. Visuminė įgimto ir įgyto imuniteto dinamika. Gleivinių imuninė sistema. Imuninė tolerancija ir autoimunitetas. Centrinė ir periferinė T ir B limfocitų tolerancija. Transplantato atmetimo imunologiniai pagrindai. Reguliacinių ląstelių populiacijos. Imunodeficitai. Padidėjusio jautrumo reakcijos. Alergija. Priešnavikinis imunitetas. Imunoterapijos ir jų taikymas. Vakcinos, jų savybės, vakcinacijos principai.

Pagrindinė literatūra

• Abbas AK, Lichtman AH, Pillai S. Cellular and molecular immunology. 10th Edition, 2021,  Elsevier.
• Murphy K, Weaver. Janeway's Immunobiology. 9th Edition, 2017, Garland Science.
• Deives PJ, Martin SJ, Burton DR, Roitt IM. Roitt’s Essential Immunology. 13th Edition, 2017, Wiley-Blackwell.
• Rich R, Fleisher T, Shearer W, Schroeder H, Frew A, Weyand C. Clinical Immunology: Principles and Practice. 5th Edition, 2018. Elsevier

Vertinimo strategija

Vertinimo kriterijai

Egzaminas arba  seminaras

Egzaminą sudaro teorinių žinių patikrinimas arba seminaras (mokslinis pranešimas) paskirta tema.

Doktoranto/-ės teorinės žinios patikrinamos, atsakant į 3 plačius klausimus iš viso imunologijos kurso. Atsakymai pasiruošiami raštu ir pateikiami pristatant žodžiu. Po pristatymo doktorantas/-ė atsako į komisijos ir auditorijos klausimus.

Vertinamas atsakymo išsamumas, informacijos pateikimo teisingumas, logiškumas, tikslumas ir atsakymai į papildomai užduotus klausimus klausimus.

Seminarui parengiamas viešas mokslinis pranešimas paskirta tema, kuriame apibendrinami ne mažiau kaip 5 pastarųjų metų moksliniai straipsniai. Pranešimo trukmė – 40–45 min. Po pranešimo doktorantas/-ė atsako į komisijos ir auditorijos klausimus.

Vertinimo kriterijai: pranešimo turinys, jo kokybė, vizualaus pateikimo kultūra ir atsakymai į klausimus.   

Vytautas Kašėta

doc.

Nomeda Kuisienė

prof.

Patvirtinta Gyvybės mokslų centro Doktorantūros mokyklos Tarybos posėdyje 2021-10-14, protokolo Nr. (4.10)600000-KT-24.

Tarybos pirmininkė dr. Daiva Baltriukienė