VU Gyvybės mokslų centre – svečiai studentai iš Vokietijos
Laurynas Stasiukynas apgynė disertaciją „Chironomidae (Insecta: Diptera) įvairovė ir pasiskirstymas Šventosios ir Žeimenos pabaseiniuose” ir jam buvo suteiktas zoologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Rugsėjo 23 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) viešėjo EMBO „Review Commons“ vyriausioji redaktorė Sara Monacco. Susitikimo metu ji GMC bendruomenei pristatė savo koordinuojamą recenzavimo procesą, akcentuodama, kad recenzavimas yra esminė mokslo dalis, užtikrinanti tyrimų kokybę ir patikimumą. Tačiau tradicinė sistema susiduria su iššūkiais – perteklinėmis recenzijomis, ribotu recenzentų skaičiumi bei užsitęsusiu publikavimo procesu. EMBO inicijuota „Review Commons“ platforma siekia spręsti šias problemas, sudarydama galimybes recenzuoti preprint’us dar iki jų pateikimo žurnalams.
Rugsėjo 24–26 d. Vilniuje vyksta Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) jaunųjų mokslininkų forumas. Į sostinę susirinks mokslininkai, nagrinėjantys temas, kurios jau šiandien turi didelį praktinį pritaikymą: naujų virusų tyrimus, genomo redagavimo technologijas ir molekulinius mechanizmus, padedančius suprasti ir gydyti žmogaus ligas.
Atėjus rudeniui, gera prisiminti vasarą, nors ji ir buvo lietinga. Birželio 11–12 d. VU GMC Biologijos bakalauro programos studentai, semestro metu pademonstravę geriausias botanikos žinias, išvyko į tarptautinę kelionę.
Rugsėjo 16 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi tarptautinės konferencijos Life Sciences Baltics dalyvių delegacija. Delegaciją sudarė biotechnologijų įmonių, mokslo institucijų bei tarptautinių organizacijų atstovai iš Estijos, Lenkijos, Taivano ir JAV.
„Bakterijų apsaugos sistemų tyrimai šiuo metu yra viena dinamiškiausių mokslo sričių, tad konkuruojame su visu pasauliu. Arba mus kas nors aplenks, arba aplenksime mes“, – tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Zaremba. Spalį vyksiančioje Masačusetso technologijos instituto (Massachusetts Institute of Technology, MIT) Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) konferencijoje Lietuvoje jis pristatys pastaraisiais metais pradėtą tyrinėti bakterijų gynybos nuo virusų sistemą SPARDA.
Šią vasarą Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro studentai turėjo galimybę praplėsti savo biomedicinos žinias vasaros mokykloje „BalticSeaBioMed 2025“, vykusioje Seili saloje, Suomijoje. Mokykloje dalyvavo 30 studentų iš Suomijos, Danijos, Švedijos ir Lietuvos universitetų. Jos metu studentai dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, klausėsi paskaitų biomedicinos temomis ir susipažino su karjeros galimybėmis baigus magistro studijas.
Paroda „Tyrinėti ir kurti: mokslas, tapęs menu“, sujungusi mokslo atradimus ir jaunųjų kūrėjų menines interpretacijas, iš Vilniaus keliasi į Lietuvos regionus. Pirmoji jos stotelė – STEAM Panevėžys, kur moksleiviai turės progą iš arti pažvelgti į nematomą gyvybės pasaulį.
Kodėl verta tirti aminorūgštis?
Dauguma mūsų yra girdėję apie tokius kraujo rodiklius kaip CRB, gliukozė ar kreatininas. Daug mažiau žinomi yra diagnostiniai aminorūgščių matavimai. Žmogaus organizmas baltymų sintezei naudoja 20 pagrindinių aminorūgščių, jų pokyčiai siejami su raumenų būkle, dislipidemija, cukriniu diabetu, širdies nepakankamumu, nėštumo komplikacijomis. Pavyzdžiui, 100 000 žmonių įtraukęs tyrimas parodė, kad šakotosios grandinės aminorūgštys stipriai siejamos su raumenų mase ir jėga, todėl gali būti sarkopenijos žymuo.
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai kartu su Vokietijos kolegomis „Cell“ grupės žurnale publikavo apžvalgą, kurioje aptariamos fermentų taikymo galimybės selektyviai ir tvariai epoksidų sintezei.
UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama ilgametį bendradarbiavimą su Vilniaus universitetu, kviečia VU Gyvybės mokslų centro studentus teikti paraiškas stipendijoms.
