Šiemet kasmetinė GMC mokslinė konferencija vyko Medicinos mokslų centre – naujoje erdvėje, simboliškai pabrėžiančioje tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą tarp gyvybės ir medicinos mokslų.
Nuo komunikacijos žaidimų industrijoje iki populiariojo kino ir interaktyvių žaidimų – į tokias veiklas ir diskusijas kviečia Vilniaus universitetas (VU), dalyvaudamas Vilniuje „Litexpo“ vyksiančiame didžiausiame populiariosios kultūros festivalyje „Comic Con Baltics“. Gegužės 23–25 d. renginyje prisistatys penki VU akademiniai padaliniai: Matematikos ir informatikos, Filosofijos, Komunikacijos fakultetai, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas ir Gyvybės mokslų centras.
Gegužės 15–16 dienomis Vilniaus universiteto Puvočių praktikos bazėje įvyko pirmoji išvažiuojamoji Gyvybės mokslų centro doktorantų išvyka, kurią organizavo Doktorantūros mokykla kartu su doktorantų atstovais. Renginys subūrė įvairių gyvybės mokslų krypčių doktorantus bendrai patirčiai, tobulėjimui ir bendruomenės stiprinimui.
Ar galima ligas diagnozuoti žvelgiant į tai, kaip tiršta mūsų ląstelių viduje? Atsakymo į šį klausimą ieško Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos tyrėjas ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) doktorantas Džiugas Jurgutis. Jis aiškinasi, kaip mikroklampa – ląstelės vidinės aplinkos tirštumas – kinta vystantis vėžiui, Alzheimerio ligai ar net diabetui. Pasitelkęs pažangius fluorescencinius metodus, Dž. Jurgutis kuria mikroskopinius žemėlapius, leidžiančius pamatyti tokius pokyčius ląstelėse, kokių neįmanoma pamatyti kitais būdais. Kol kas tai – fundamentiniai tyrimai, tačiau jų rezultatai galėtų padėti sukurti tikslesnius ir ankstyvesnius diagnostikos metodus.
Gegužės 5–9 d. Gyvybės mokslų centre lankėsi dvi jaunosios mokslininkės – Katarzyna Ciapała ir Katarzyna Pawlik-Szczerba – iš Lenkijos mokslų akademijos Farmakologijos instituto, įsikūrusio Krokuvoje.
Visavertė mityba ribojant tam tikras medžiagas – tai priemonė, kuri padeda sulėtinti senėjimo procesus, išlaikyti gerą sveikatą ir pailginti gyvenimo trukmę.
Ar įmanoma nustatyti genetines mutacijas vos iš vieno kraujo ar seilių lašo – greitai, paprastai ir nebrangiai? Šiandien laboratorijose vis dar vyrauja didelė ir brangi įranga, sudėtingi protokolai, ilgas laukimas ir aukšta tyrimų kaina. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, Bioanalizės skyriuje (VU GMC), mokslininkai kuria naują technologiją – miniatiūrinius elektrocheminius jutiklius, kurie gali ne tik atpažinti DNR sekas, bet ir nustatyti, kokios jos yra, siekiant įvertinti galimą jų poveikį sveikatai.
Lietuvos vardas skamba tarp pasaulio inovacijų lyderių – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų komanda pateko į prestižinio Europos patentų tarnybos konkurso „Young Inventors Prize 2025“ finalą. Į šį dešimtuką, atrinktą iš daugiau kaip 450 kandidatų visame pasaulyje, pateko lietuviai Laurynas Karpus, Vykintas Jauniškis ir Irmantas Rokaitis – biotechnologijų startuolio „Biomatter“ įkūrėjai.
Kuriant pasaulį keičiančias inovacijas dideli geografiniai atstumai nėra kliūtis – svarbu bendra vizija ir vertybės. Tai patvirtina vienos ryškiausių gyvybės mokslų įmonių Lietuvoje „Caszyme“ sėkmės kelionė – prieš dvejus metus Inovacijų agentūros organizuojamame „Life Sciences Baltics“ forume ji pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Pietų Korėjos biotechnologijų įmone „nSAGE“, o šiandien drauge jau įgyvendina ambicingus projektus ir galvoja apie bendrus ateities planus.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Giedrės Tamulaitienės, drauge su kolegomis iš Weizmanno mokslo instituto (Izraelis) ir Harvardo medicinos mokyklos (JAV) prestižiniame žurnale „Nature“ paskelbė apie išskirtinį atradimą – naują, iki šiol nežinotą signalinę molekulę, kurią gamina bakterijų apsaugos sistemos Thoeris II TIR baltymas.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantas Igoris Nagula ir bakalauro studentė Gabija Valentaitė tiria, kaip ankstyvuoju postnataliniu laikotarpiu vystosi hipokampo neuronų elektrofiziologinės savybės ir vyksta sinapsių genėjimo procesai. Savo tyrimą jie pristatė „Mokslo sprinto“ konkurse ir pelnė antrąją vietą. Scenoje tyrėjai pasirodė su laboratoriniais chalatais, kad atkurtų kasdien laboratorijose vykstantį mokslininkų dialogą.
Įsivaizduokite, kad kiekvieno mūsų genetinė informacija – tai tarsi biblioteka, kurioje keliuose šimtuose kruopščiai surašytų knygų galime rasti informaciją apie tai, kas mes esame: nuo akių spalvos iki polinkio į tam tikras ligas. Jei šiose knygose įsivelia bent viena klaida, ji gali lemti rimtas mūsų sveikatos problemas. Ilgą laiką tokių klaidų ištaisyti nebuvo įmanoma, tačiau tai pasikeitė atsiradus genų žirklių technologijai. Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Virginijaus Šikšnio su komanda atrastos genų žirklės veikia kaip tikslus redaktorius, leidžiantis taisyti DNR klaidas tarsi tekstą kompiuteryje.
Pavasarį stebime iš šiltųjų kraštų parskrendančius paukščių būrius ar į inkilus grįžtančius varnėnus. Tik ar stebėdami dangų raižančius sparnuotuosius pagalvojate, kaip paukščiai mato mus?
