Trečiadienį Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) Danijos valstybinio serumo instituto (SSI) prof. G. Houenas skaitė pranešimą: „The role of Epstein Barr Virus in multiple sclerosis and autoimmune connective tissue diseases".
Garsus mokslininkas renginio pradžioje atskleidė, kad Epšteino-Baro virusas yra vienas iš aštuonių žinomų herpes viruso tipų ir yra vienas iš labiausiai paplitusių virusų žmonių organizmuose. Šis virusas, pasak mokslininko, yra pagrindinė infekcinės mononukleozės priežastis.
„Epšteino-Baro virusas kartais dar vadinamas „bučinių liga“, nes šio viruso, sukeliančio mononukleozę, infekcijos šaltinis yra žmogus. Dažniausiai virusas į organizmą patenka su seilėmis, pavyzdžiui besibučiuojant. Neretai šį virusą tėvai perduoda mažiems vaikams, tačiau vaikystėje juo nepersirgęs žmogus gali susirgti bet kuriame amžiuje. Virusai plinta ir lašeliniu būdu per orą – kalbant, čiaudint ar kosint. Todėl Epšteino-Baro virusas išties plačiai paplitęs žmonių populiacijoje”, – atskleidė mokslininkas.
Prof. G. Houeno teigimu, persirgus mononukleoze, įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Skiepų prieš šį virusą kol kas nėra, todėl susirgusieji mononukleoze ligos laikotarpiu ir keletą dienų po pasveikimo turėtų vengti kontakto su sveikaisiais. Vis dėlto, dalis žmonių gali būti viruso nešiotojais visą gyvenimą – patys nejausdami simptomų jie gali užkrėsti kitus.
Kalbėdamas apie Epšteino-Baro virusą prof. G. Houenas atskleidė, kad naujausi tyrimai kelia nemažą susirūpinimą dėl šio viruso veiklos žmogaus organizme. „Ilgą laiką mokslininkai manė, kad Epšteino-Baro virusas žmogui gali sukelti tik gan nepavojingą ligą – Epšteino-Baro virusais dažniausiai užsikrečia vaikai jaunesniame amžiuje, jiems ji pasireiškia gan lengvais simptomais, nors kai kuriems žmonėms, nepersirgusiems vaikystėje ir užsikrėtus vėliau, mononukleozė sukelia įvairesnių, sunkesnių negalavimų. Tačiau naujausi tyrimai rodo galimą Epšteino-Baro viruso ryšį su kai kuriomis autoimuninėmis ligomis”, – atskleidė jis. – Mokslininkai mano, kad Epšteino-Baro virusas didina riziką susirgti išsėtine skleroze“.
Tiriama, kaip Epštein-Baro virusas, infekcinės mononukleozės sukelėjas, gali paskatinti autoimuninius procesus, demielinizaciją ir išsėtinės sklerozės išsivystymą – mokslininkai nustatė, kad Epšteino-Baro virusas randamas beveik pas visus sergančiuosius išsėtine skleroze.
Tačiau, pasak prof. G. Houeno, tai tikrai nereiškia, kad visi, turintys šį virusą, ateityje susirgs autoimuninėmis ligomis. „Atliekama daugybė tyrimų ir dėl kitų veiksnių, galinčių sukelti autoimunines ligas ar jų paūmėjimą. Todėl noriu atkreipti dėmesį į aplinkos, išorės veiksnių, gyvensenos poveikį žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad įtakos rizikai susirgti tokiomis ligomis kaip išsėtinė sklerozė gali turėti rūkymas”, - sakė jis.
„Epšteino-Baro viruso sąsajų su autoimuninėmis ligomis tyrimai dar tik įsibėgėja. Norisi tikėtis, kad ateityje mokslininkams pavyks atsakyti į klausimus, kokios tikrosios autoimuninių ligų priežastys ir kurie veiksniai mažiau svarbūs ar visai neturi įtakos šių ligų atsiradimui. O kol kas labai rekomenduočiau visiems atkreipti dėmesį į faktorius, kuriuos galime valdyti, keisti – daugiau dėmesio skirkime sveikai mitybai, atsisakykime rūkymo, stenkimės rinktis fiziškai ir emociškai sveikesnę aplinką”, – reziumavo jis.
Prof. G. Houenas vieši VU GMC Biotechnologijos institute su mėnesio trukmės darbiniu vizitu, kuris plėtoja ryšius tarp Danijos ir Lietuvos mokslininkų grupių. Bendradarbiavimas tarp VU ir Danijos SSI padeda kelti mūsų tyrėjų kompetenciją ir yra remiamas Lietuvos Mokslų Tarybos projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-12-0003 („Danijos mokslininko Prof. Gunnar Houen vizitas į Vilniaus Universitetą Biotechnologijos instituto mokslininkų kompetencijai kelti“).