VU Gyvybės mokslų centre eksponuojama paroda „Ofelijos gėlės“, joje kviečiama atrasti simbolines Ofelijos gėlių reikšmes.
Mintis sukurti šį septynių augalų herbarą kilo televizijos vertėjai Aidai Martinaitytei, ne kartą dirbusiai su vaidybinių filmų dialogais, kuriuose cituojamos Viljamo Šekspyro „Hamleto“ Ofelijos gėlių scenos.
Praktiniai keblumai, kylantys verčiant augalų pavadinimus, atskleidė, kad skirtinguose lietuviškuose vertimuose pasirinkti sprendimai ne visuomet sutampa su botanine ir simboline originalo prasme. Šiam herbariumui pasirinktas Alfonso Nykos-Niliūno „Hamleto“ vertimas.
V. Šekspyro tyrinėtojai pastebi, kad dramaturgas rėmėsi labai konkrečia savo laikų „gėlių kalba“ – kiekvienas augalas ar gėlė turėjo aiškią simbolinę reikšmę, nusakančią tam tikrą būseną, savybę ar emociją. Tokia kalba leido be žodžių, mažiau rizikuojant cenzūra ar bausmėmis, perteikti sudėtingiausius jausmus ir prasmes: prisipažinti, atstumti, pasipiršti, išsiskirti, pagerbti, paniekinti ar net mirtinai įžeisti vien gėlių puokšte.
Todėl gėles dalijanti Ofelija nėra pamišėlė. Ji racionaliai ir taikliai primena, priekaištauja, smerkia, įžeidinėja ir apgailestauja – kiekviena jos gėlė yra konkretus teiginys, aiškiai suprantamas V. Šekspyro laikų teatro žiūrovui. Nors ši scena dažnai interpretuojama kaip pamišimo išraiška, iš tiesų ji tokia nėra. Ofelija racionali, kaip ir jos puokštė.
Rinkinį parengė, didžiąją dalį augalų surinko ir atpažino VU Gyvybės mokslų centro biologė Rima Briškaitė, palaikiusi vertėjos Aidos Martinaitytės „Ofelijos gėlių“ herbaro sumanymą. Už palaikymą, patarimus ir pagalbą rengiant ekspoziciją nuoširdžiai dėkojama VU Herbariumo vadovui dr. Mindaugui Rasimavičiui.
Ekspoziciją galima apžiūrėti VU GMC R korpuso antrajame aukšte.