Kamilė Mikalauskaitė apgynė disertaciją „Aplinkos sąlygų poveikis baltymų amiloidinei agregacijai“ ir jai buvo suteiktas chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Mokslinis vadovas: dr. Vytautas Smirnovas (Vilniaus universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkas - prof. dr. Rolandas Meškys (Vilniaus universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija); dr. Lina Baranauskienė (Vilniaus universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija); dr. Rima Budvytytė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); prof. dr. Per Hammarström (Linčiopingo universitetas, Švedija, technologijos mokslai, chemijos inžinerija); dr. Rebecca Sternke-Hoffmann (Paul Scherrer institutas, Šveicarija, gamtos mokslai, biochemija).
Amiloidinių baltymų agregacija fibrilių forma yra siejama su įvairiomis neurodegeneraciniais sutrikimais, tokiais kaip Alzheimerio, Parkinsono ir prioninės ligos. Nepaisant daugelį metų trunkančių tyrimų šioje srityje, vis dar išlieka daug neatsakytų klausimų apie fibrilių susidarymo specifiką.
Šiame darbe buvo tirta, kaip aplinkos veiksniai – tokie kaip temperatūra, pH, joninė jėga ir baltymų tarpusavio sąveika – veikia kelių pagrindinių baltymų, įskaitant lizocimą, insuliną, alfa-sinukleiną ir prioninį baltymą, amiloidinę agregaciją. Tyrimo metu buvo analizuotas fibrilių polimorfizmo reiškinys, kai tas pats baltymas gali formuoti struktūriškai ir morfologiškai skirtingus agregatus skirtingomis ar net identiškomis sąlygomis.
Didelis dėmesys šiame darbe buvo skirtas tirti ryšį tarp pradinės baltymo susilankstymo būsenos ir susidariusios fibrilių struktūros. Naudojant lizocimą buvo nustatyta, kad temperatūros ir pH nulemtas baltymo išsilankstymas reikšmingai skatina struktūrinį kintamumą ir skirtingų tipų fibrilių susidarymą. Kitoje šio tyrimo dalyje taip pat buvo nagrinėjamas insulino agregacijos jautrumas nedideliems cheminės aplinkos pokyčiams. Jo metu buvo nustatyta, kad jo antrinė struktūra ir morfologija labai priklauso nuo konkrečių tirpalo komponentų. Galiausiai, paskutinėje tyrimo dalyje buvo išskirtas amiloidinių baltymų sąveikos sudėtingumas, pademonstruojant, kad tarpusavio sąveika su tokiais baltymais kaip SOD1 ir S100A9 gali slopinti prioninio baltymo nukleaciją ir stabilizuoti specifinius agregatų tipus.