Lietuvoje susidomėjusi neuromokslų pasauliu, Aurina Arnatkevičiūtė šios sferos žinias ir įgūdžius gilino doktorantūros studijose Australijoje.
Doktorantūroje Monash universitete jaunoji mokslininkė su kolegomis tyrinėjo žmogaus smegenų veiklą. „Mano vizija – psichinių ligų diagnostikos bei gydymo patobulinimas. Tai būtų gydymas, pritaikytas kiekvieno paciento biologinėms savybėms ir poreikiams“, – sako ji.
- Koks buvo Jūsų studijų kelias Lietuvoje?
- Mano studijų kelias link neuromokslo buvo netiesinis ir pakankamai netradicinis: jis prasidėjo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete.
Vėliau, norėdama pakreipti savo darbus gamtos mokslų link, magistro studijoms pasirinkau Neurobiologijos programą. Džiugu, kad ši programa suteikė galimybę studijuoti skirtingų sričių absolventams – turint omenyje, kad neuromokslai apjungia biologijos, informatikos, fizikos, chemijos ir psichologijos sritis. Be to, suburiant studentus iš skirtingų sferų yra lengviau sukurti bendradarbiavimui tinkamą aplinką.
Magistrantūros studijas vainikavo tyrimas, kurio metu naudojant elektroencefalografijos metodą kartu su kolegėmis doc. Ramune Grikšiene ir dokt. Rasa Mončiunskaite tyrėme, kaip skiriasi vyrų ir moterų smegenų aktyvumas atliekant erdvines kognityvines užduotis.
- Gilinti žinių išvykote į tolimają Australijoje. Kodėl rinkotės šią šalį?
- Doktorantūros studijų užsienyje idėją puoselėjau pakankamai ilgai. Tačiau konkrečios šalies ir miesto pasirinkimas buvo nulemtas asmeninių priežasčių, kadangi mano sužadėtinis jau buvo pradėjęs studijas Melburne. Studijų kryptį ir universitetą rinkausi atsižvelgdama į kolegų rekomendacijas. Taip pat baigusi magistrantūros studijas Lietuvoje, pirmojo vizito į Australiją metu, tris mėnesius praleidau praktikuodamasi laboratorijoje, kurioje vėliau nusprendžiau studijuoti doktorantūrą.
- Kokios Jūsų tyrimų kryptys?
- Mano doktorantūros tyrimų tema – genetiniai smegenų tinklų žymekliai. Turėjome galimybę nagrinėti ryšius tarp struktūrinių smegenų tinklų bei ieškoti potencialių genetinių žymeklių, susijusių su tam tikromis jų savybėmis. Tokio pobūdžio tyrimai dažniausiai vykdomi ieškant bendrinių dėsningumų bei siekiant nustatyti potencialius taikinius tolimesniems genetiniams tyrimams, kurių pagrindinis tikslas susijęs su psichinių ligų diagnostika bei gydymu.
- Kokius klausimus palietėte šiame tyrime?
- Vienas iš tyrimo klausimų – kurie smegenų ryšiai yra labiausiai sąlygojami genetinių veiksnių? Nustačius smegenų ryšių paveldimumo laipsnį, galime tyrinėti, kaip skiriasi sujungtų sričių genų ekspresija bei įvertinti skirtumus tarp individų, turinčių skirtingą genetinę riziką psichiatriniams sutrikimams. Tokiu būdu bandoma susieti pakankamai atskiras neuroanatomijos, genetikos bei psichologijos sritis ir padėti atskleisti, genetinių faktorių įtaką smegenų tinklams.
- Kokios ateities vizijos Jūsų tyrinėjamoje srityje?
- Didžioji vizija – psichinių ligų diagnostikos bei gydymo patobulinimas remiantis objektyviais neurobiologiniais faktoriais ir orientuojantis į individualizuotą gydymą. Tai būtų gydymas, pritaikytas kiekvieno paciento biologinėms savybėms ir poreikiams.
Žinoma, atsižvelgiant į psichinių ligų daugialypiškumą, tai yra labai ambicingas tikslas, tačiau iškeldami sudėtingus tikslus turime galimybę įgyvendinti mažesniuosius ir išmokti kažką naujo.
- Matote neuromokslų raidą. Kaip lietuvių mokslininkai galėtų pasinaudoti pasaulinėmis galimybėmis?
- Pastarąjį dešimtmetį neuromokslų sritis smarkiai keitėsi – naudojamos technologijos tobulėja ir brangsta, reikalingas vis didesnis tiriamųjų skaičius, duomenų apdorojimas reikalauja didelių laiko bei techninių sąnaudų. Suprantama, kad kai kada Lietuvos neuromokslininkams gali kilti su tuo susijusių iššūkių, tačiau tokiu atveju yra alternatyvų, pavyzdžiui, dalyvavimas tarptautinėse iniciatyvose, leidžiančiose naudotis atviros prieigos duomenimis. Tuomet kokybiškam moksliniam darbui nereikia didelių lėšų, pakanka geros idėjos.
- Mokslui skiriate nemažai laiko, todėl įdomu, kaip leidžiate laisvalaikį?
- Laisvalaikį, kiek įmanoma, stengiuosi praleisti gamtoje – valandą ar dvi pavažiavus už miesto galima rasti ir vandenyną, ir laukinius gyvūnus, ir kalvas. Ilgiau pabuvus Australijoje lengva išpaikti pripratus prie tokių kraštovaizdžių.
- Australijos gamtos grožiu abejoti negalima. O kokios įsimintiniausios vietinių gyventojų savybės?
- Žmonės čia draugiški ir atsipalaidavę – viena dažniausių frazių „no worries” (liet. nesijaudink), manau, tai tinkamai apibūdina bendrą požiūrį į gyvenimą, o darbo dienos pabaigoje išeidami namo kolegos dažnai atsisveikina sakydami „don't work too hard“ (liet. nepersidirbk). Taigi, australai moka derinti darbą ir poilsį.
- Ar planuojate šioje šalyje likti ilgam?
- Kelerius ateinančius metus planuoju dirbti Australijoje, tačiau tolimesnėje perspektyvoje norėčiau grįžti į Europą, o įgavusi pakankamai patirties atrasti savo nišą Lietuvoje. Kalbino Gediminas Dubonikas, VU GMC