Ketvirtadienį, balandžio 26 d., Lietuvos mokslų akademijoje vyko konferencija „Genomo redagavimas: galimybės ir iššūkiai“, kurią organizavo Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus universitetas ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.
Konferencijoje aptartos genomo redagavimo technologijos taikymo realijos ir tendencijos bei šios srities teisinis traktavimas pasaulyje.
Renginyje dalyvavo ir Vilniaus universiteto atstovai: Gyvybės mokslų centro (VU GMC) direktorius, prof. Gintaras Valinčius bei akademikas Virginijus Šikšnys.
Akad. V. Šikšnys konferencijos dalyvius supažindino su genomo redagavimo technologija, kuri, pasak mokslininko, yra revoliucija medicinoje, gyvybės ir žemės ūkio moksluose.
Kavli premijos laureatas, ją kartu su užsienio kolegomis pelnęs būtent už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą, sakė, jog pasauliui susiduriant su tokiais iššūkiais kaip sunkios genetinės ligos, gyventojų skaičiaus augimas ir maisto trūkumas, sausrų ir nederliaus periodai, genomo redagavimo technologija atveria visiškai naujas galimybes, kuriomis būtina pasinaudoti.
Konferencijoje pranešimą skaitė ir VU GMC direktorius prof. G. Valinčius. Pasak jo, genomo redagavimo technologija ateityje ženkliai prisidės prie valstybių ekonominės gerovės kilimo.
„Tiek šios, tiek ir kitų naujų fundamentinių mokslo žinių ir atradimų pagrindu kuriamų technologijų svarba pasaulio šalių ekonomikos gerovei tik didės. Būtent žinių, o ne gamtinių resursų kapitalizavimas duoda didžiausią pridėtinę vertę bei užtikrina rekordiškai didelę ekonomikos augimo spartą. Tos valstybės, kurios tai suvoks, neabejotinai laimės. Labai norėčiau, kad ir Lietuvoje pagaliau būtų suvokta, kad mokslo žinių pagrindu kuriamos inovacijos yra pajėgios padėti mūsų šaliai įveikti gerovės augimo stagnaciją, padidinti šalies ekonomikos augimo greitį“, – sakė VU GMC direktorius.
Vis dėlto, jis apgailestavo, kad šiuo metu mūsų šalies viešajame diskurse inovacijų klausimais formuojama nuomone, jog ne mokslo žinių komercializavimas, o tradicinių pramonės sričių modernizavimas yra ta sfera, kuri turi būti valstybės remiama, tikintis šalies ūkio transformacijos į didelę pridėtinę vertę sukuriančia ekonomiką.
„Tačiau spartūs ekonomikos augimo tempai gali būti pasiekti didinant investicijas į aukšto mokslinio lygio tyrimus ir sritis, kuriose yra didelis naujų produktų poreikis, pavyzdžiui genų redagavimas. Manoma, kad iki 2011-2012 metų net neegzistavęs pramonės sektorius, 2022 m. pasieks 10 mlrd. JAV dolerių rinkos apimtį. Lietuva šioje srityje turi milžinišką žmogiškąjį potencialą bei neblogą mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Ji pilnai gali imtis lyderystes prisidedant prie šios globalios pramonės šakos formavimosi, užimti konkurencingą poziciją kuriant naujus produktus tiek biomedicinai, tiek žemės ūkiui. Tam palankios ir dabartinės vyriausybės nuostatos, kurias suformavo ministras V. Sinkevičius praėjusių metų „Life Sciences Baltic“ tarptautinėje konferencijoje: Lietuva iki 2030-ųjų metų pasieks 5% BVP iš gyvybės mokslų pramonės (dabar – šiek tiek mažiau nei 1%)“, – situaciją apžvelgė G. Valinčius.
Pasak jo, tokio ambicingo tikslo įgyvendinimui būtinos rimtos investicijos tiek į žmogiškąjį kapitalą viešajame ir privačiajame sektoriuose, tiek į verslo aplinkos gerinimą bei mokslo žinių perdavimo iš viešojo sektoriaus į privatų sektorių stiprinimą.
Konferencijos dalyviai palietė ir išties labai svarbų bei kontraversišką klausimą – genomo redagavimo metodų teisinį reguliavimą.
Konferencijos dalyviai pateikė pavyzdžių, kaip traktuojama genomo redagavimo produktų reguliaciją pasaulyje. Pasak mokslininkų, tokiose technologiškai pažangiose šalyse kaip JAV ar Japonija produktai, sukurti naudojant genomo redagavimo technologijas, nėra priskiriami genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO) ir patenka į rinką netaikant GMO teisinio reguliavimo. GMO traktuojami tik transgenezės produktai, kuomet genas iš vieno organizmo perkeliamas į kitą.
Pasak V. Šikšnio, neteisinga, kad Europos Sąjungoje genomo redagavimo produktai, gauti naudojant modernias genomo redagavimo technologijas, tokias kaip CRISPR-Cas, reguliuojami pagal ES GMO direktyvą 2001/18/EC. Taip Europos gamintojai, vartotojai, ūkininkai bei selekcininkai patiria konkurencinę nelygybę.
Mokslininkas teigė, kad jeigu genomo redagavimo technologijomis patobulintiems organizmams bus taikomi tokie patys rizikos vertinimo ir autorizavimo procesai, kaip ir transgeniniams organizmams, ši nauja technologija dėl milžiniškų reguliavimo sąnaudų bus prieinama tik didelėms kompanijoms ir apribos konkurencijos galimybes.
Konferencijoje dalyvavusių mokslininkų nuomone, situacija, kai įprastinės mutagenezės metodais sukurtiems produktams išimtis dėl GMO reguliavimo yra taikoma, o moderniems ir tikslesniems mutagenezės metodams ši išimtis negalioja, yra nepagrįsta ir diskriminacinė.
Pavyzdžiui, tradicinės didelės energijos spinduliuotės sukeliamos mutagenezės taikymas (jis nedraudžiamas ES) gali sukelti daug atsitiktinių genomo mutacijų, kurių pasekmes sunku numatyti. Tuo tarpu modernios, tikslios mutagenezės atveju šie procesai yra valdomi.
Konferencijos dalyviai paragino Lietuvos nuolatinę atstovybę ES palaikyti jų poziciją ir imtis aktyvių veiksmų užtikrinant palankią įstatyminę bazę genomo redagavimo metodo taikymui Europoje.