Sausio 24 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktorius Jeanas Ericas Paquet.
Susitikime su mokslo ir inovacijų politikos formuotojais, mokslininkais ir verslo atstovais aptarta tyrimų būklė mūsų šalies mokslo ir inovacijų institucijose, mokslinių tyrimų komercializavimas ir technologijų perdavimas, mokslu paremtos pramonės plėtojimo galimybės, dalyvavimas programoje „Horizontas 2020“, taip pat naujoje programoje „Europos horizontas“, kuri bus įgyvendinama 2021–2027 m.
Diskusijoje dalyvavo VU GMC direktorius dr. Gintaras Valinčius, VU GMC tarybos pirmininkas prof. Virginijus Šikšnys, VU prorektorius prof. Rimantas Jankauskas, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) vadovas prof. Gintaras Valušis, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas, aukštųjų technologijų įmonės „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Valdemaras Razumas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Eugenijus Valatka, šio universiteto profesorė Asta Pundzienė, prof. Arvydas Janulaitis, startuolio „CasZyme“ vadovė dr. Monika Kavaliauskė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovai.
Susitikime VU GMC direktorius dr. G. Valinčius pristatė pastarųjų metų centro mokslininkų tarptautiniu mastu pripažintus pasiekimus, pasidalijo vizija apie VU GMC plėtrą skatinant aukščiausio lygio tyrimus. A. Markauskas ir K. Jasiūnas apžvelgė aukštųjų technologijų pramonės padėtį Lietuvoje. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius akcentavo, kad kelios Lietuvos biotechnologijų įmonės sukuria 1 proc. mūsų šalies BVP. „Eksplos“ generalinis direktorius apžvelgė mūsų šalies lazerių ir optinių medžiagų pramonės sektorių.
Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktorius J. E. Paquet paaiškino, kad Europos Komisijos politika iš esmės keičiasi, kad siekiama intervencijos ne į biurokratų apibrėžtas mokslinių tyrimų sritis, kuriose dalyvauja siauras tyrėjų ratas, bet bandoma paraginti telktis geriausias tarpdisciplinines mokslininkų pajėgas, kurios galėtų kartu išspręsti svarbias socioekonomines problemas, globaliai sustiprinti Europos mokslo konkurencingumą.
„Perspektyvios temos neturi būti nuleistos iš apačios, bet pasiūlytos pačių mokslininkų. Tačiau jie turi pademonstruoti temų gyvybingumą, kad suvieniję, pavyzdžiui, optoelektronikos, biomokslų ir sveikatos mokslų pastangas pasiektų didžiulę sinergiją. Tai, kas anksčiau buvo formuluojama principu „iš viršaus į apačią“, dabar krypsta iš apačios į viršų. Vis labiau imama atsižvelgti į profesionalų nuomonę“, – teigė Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktorius. Jis pabrėžė, kad mokslinių temų kokybė turėtų būti išskirtinė, kad sukurtų tokią pat pridėtinę vertę.
J. E. Paquet buvo supažindintas su VU, KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto projektais, kurių finansavimo galimybes toliau nagrinėja Europos Komisija. Vienu tokių projektų (HEALTH-TECH) siekiama įsteigti sveiko senėjimo ekscelencijos centrą Lietuvoje sutelkiant stipriausius mokslo kolektyvus svarbioms su visuomenės senėjimu susijusioms problemoms spręsti.
Po diskusijos jos dalyviai pakviesti aplankyti keletą VU GMC ir FTMC laboratorijų. Su prof. A. Janulaičio finansine parama dr. Lino Mažučio įkurtame Mikrotechnologijų sektoriuje doktorantas Juozas Nainys paaiškino mikroskysčių technologijos, leidžiančios individualiu lygiu nagrinėti atskiras ląsteles, esmę. Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos laboratorijoje svečiai apžiūrėjo įrangą, kurios atskiri elementai gaminami Lietuvoje. J. E. Paquet pastebėjo, kad šioje laboratorijoje iš esmės realizuota idėja, kurios šalininkas jis pats yra: bendromis spektroskopijos, lazerių fizikos ir biochemikų pastangomis sukurtas unikalus instrumentų rinkinys, leidžiantis atlikti sudėtingus baltymų ir lipidų sistemų tyrimus, realiu laiku nustatyti struktūrinius molekulinius pokyčius, kurie vyksta gyvuose organizmuose. Prof. V. Šikšnys savo laboratorijoje pristatė CRISPR-Cas9 genomo redagavimo technologijos praktinę ir teorinę reikšmę, šios technologijos atradimo istoriją.
Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktorius su mūsų šalies mokslo ir verslo atstovais taip pat apžiūrėjo Technologinį verslo inkubatorių. Vėliau jis apsilankė moderniose FTMC laboratorijose. Dr. Renata Butkutė papasakojo apie molekulinių pluoštelių technologiją kuriant naujos kartos IR srities lazerius, bismidų taikymus saulės elementams. Doktorantai Sandra Stanionytė ir Martynas Skapas supažindino su Struktūrinės analizės skyriaus pasiekimais. FTMC vdovas prof. G. Valušis pristatė terahercų fotonikos mokslines veiklas bei projektus.
VU GMC direktorius dr. G. Valinčius pažymėjo, kad Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktoriaus J. E. Paquet vizitas buvo vienas įsimintinesnių pastarojo meto įvykių: „Yra nemažai pasaulyje vietų, kur dirba daug gerų gyvybės mokslų tyrėjų, yra vietų, kur dirba daug gerų lazerininkų, bet pasaulyje yra labai nedaug tokių vietų kaip Vilnius, kur vienoje gatvės pusėje tyrimus atlieka aukščiausio lygio lazerių ir optoelektronikos, o kitoje – aukščiausio lygio gyvybės mokslų mokslininkai. Net ir neplanuotai, per pietų pertrauką jie gali susitikti ir generuoti naujausias idėjas. J. E. Paquet entuziastingai tam pritarė. Jo teigimu, taip ir turėtų būti: stipriausius reikia suvesti su stipriausiais, kad būtų išspręstos svarbios visuomenės ir pasaulio problemos.“