Sausio pradžioje šeši Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) bendruomenės nariai savo vizitu nudžiugino Anykščių socialinės globos namų Svėdasų senelių globos namų filialo gyventojus. Jis pernai atšventė 20-metį.
Visą gruodį VU GMC bendruomenė galėjo aukoti šiems senelių globos namams. Už surinktus beveik 300 eurų iniciatyvos organizatoriai nupirko saldžių dovanėlių, kurias senučiukams nuvežė Asta ir Rokas Abraičiai, Daiva Bakonytė, Jelena Jachno, Eglė Rudokienė ir Rolandas Šveikauskas. Senelius pradžiugino ne tik skanėstai, bet ir drabužiai, šiltos kojinės, papuošalai.
Šios iniciatyvos koordinatorė Jelena Jachno pasakoja, kad iš pradžių ją ir kolegas pasitiko Anykščių socialinės globos namų direktorė Jolita Gečienė. Atvyko ir moksleivių iš Anykščių Jono Biliūno gimnazijos: jie seneliams buvo paruošę muzikinę programą, taip pat dovanėlių.
„Senučiukai labai džiaugėsi mūsų viešnage, dėkojo, kad praskaidrinome jų dieną. Kadangi dauguma neturi artimųjų, iš senelių akių bei elgesio matėme, koks šis mūsų apsilankymas jiems svarbus. Buvimas su seneliais padeda suprasti, kad per tas kelias valandas gali nuveiki kur kas daugiau, nei galbūt darbe per visą savaitę. Dauguma galvoja, kad seneliai viskuo nepatenkinti ir nelaimingi, tačiau šiuose globos namuose kvepia gyvybe tikrąja to žodžio prasme. Seneliai nori gyventi, jie džiaugiasi gyvenimu“, – įspūdžiais dalijasi J. Jachno. Jai antrina E. Rudokienė: „Mes lygiai taip pat gerai pasijutome, nes iš šių žmonių sklinda tiek šilumos, energijos ir gyvybės. Jie tiesiog trykšta gyvenimo džiaugsmu, kartais gal net būna gyvybingesni už mus.“
Iš viso Svėdasų senelių globos namuose gyvena 40 žmonių, iš kurių 15 visiškai nevaikšto ir visą laiką praleidžia gulėdami lovose. Tačiau kai kurie jų tiesiog stulbina: štai 93 metų Zosytė deklamuoja eilėraščius, atmintinai išmokusi visą „Anykščių šilelį“, o Valentinas savarankiškai išmoko groti armonika. Artimiausiu metu senučiukai planuoja statyti į spektaklį, į kurį žadėjo pakviesti ir VU GMC bendruomenę.
Jos atstovus nustebino ne tik gražus globos namus supantis kraštovaizdis, bet ir šiltas, profesionalus kolektyvas. Pasak J. Jachno, globos namų atmosfera neprimena nei ligoninės, nei reabilitacijos centrų, čia visi gyvena kaip viena darni šeima, o darbuotojai apie senučiukus kalba lyg apie savo tėvus ar draugus, nes šie žmonės jiems tokie pat artimi. „Reiktų tik pasvajoti patekti į tokius senelių namus“, – sako J. Jachno.
Atsisveikindami seneliai juos aplankiusiems VU GMC bendruomenės nariams padovanojo rankų darbo paveikslą ir po iš popieriaus sulankstytą angeliuką linkėdami, kad šis juos visada saugotų.
VU GMC direktorius dr. Gintaras Valinčius džiaugiasi tokios iniciatyvos prasmingumu: „Dėkoju Jelenai Jachno už jau ne pirmą kartą organizuojamą akciją. Ji yra labai svarbi. Šia iniciatyva parodome, kad, be visų savo beprotiškų darbų ir daugybės įsipareigojimų, randame laiko žmogiškai šilumai, kurios seneliams labai reikia. Džiaugiuosi, kad mūsų centras taip „sucementuoja“ žmones, kad jie vieningai padeda tiems, kurie neturi artimųjų.“
VU GMC atstovai šiuose senelių globos namuose lankėsi jau trečią kartą. Du kartus viešėta Burbiškio grupinio gyvenimo namuose. Į pastaruosius pernai lapkritį buvo atvykusi „Mobilioji bioklasė“ – specialus autobusas su laboratorine įranga ir tyrėjų komanda. Artimiausiu metu planuojama pasirašyti VU ir Anykščių socialinės globos namų bendradarbiavimo sutartį.