Jos tema „Patogeninių mikroorganizmų virulentiškų kamienų charakteristikų ir plitimo dinamikos tyrimai molekulinės epidemiologijos aspektu”. Vadovė - prof. dr. Nomeda Kuisienė.
Šis darbas yra pirmasis Lietuvoje molekulinis epidemiologinis tyrimas, apimantis Acinetobacter spp. ir E. coli kamienų įvairių antibiotikų grupių atsparumo genų vertinimą, virulentiškumo genų nustatymą ir filogenetinį tirtų izoliatų išskirstymą. Darbe apibūdinti 194 Acinetobacter spp. ir 256 E. coli daugiavaistį atsparumą skirtingų grupių antibiotikams turintys izoliatai, išskirti iš skirtingų ligoninių pacientų, kuriems buvo diagnozuotas sepsis.
Darbe buvo ištirtos dar Lietuvoje netirtos atsparumo genų grupės (atsparumą aminoglikozidams ir chinolonams, polimiksinui, efliukso pompos reguliatorių bei karbapenemazes koduojantys genai), taip pat ištirti virulentiškumo genai bei papildyti jau padaryti tyrimai apie filogenetinių grupių pasiskirstymą Lietuvos ligoninėse, papildant šiuos duomenis platesniu ligoninių skaičiumi bei didesne imtimi.
Buvo nustatyta, kad Acinetobacter spp. izoliatuose dominavo atsparumo genų derinys blaOXA subgrupė-3-blaOXA subgrupė-1-blaOXA51-blaOXA sugrupė-2-blaOXA-subgrupė-4-blaVIM-1-blaTEM-92, kuris kodavo β-laktaminių antibiotikų atsparumo mechanizmus. Tuo tarpu E. coli dominavo atsparumo genų derinys tetA-strB-sul2-blaTEM-blaNDM-strA-fosA-blaAIM-sul3-aadA-blaCTX-M-9, kuris kodavo atsparumo tetraciklinams, β-laktaminaims antibiotikams, aminoglikozidams ir fosfomicinui atsparumo mechanizmus. Be to, dažniausias virulentiškumo genų derinys E. coli izoliatuose buvo fuyA-fimH-iroN, kuris kodavo sideroforus (fyuA ir iroN genai) bei I tipo fimbriją (fimH), reikalingą patogeno adhezijai. E. coli izoliatuose, įvertinus filogenetinių grupių pasiskirtymą, buvo nustatyta, kad visus tirtus izoliatus buvo galima suskirstyti į keturias filogenetines grupes: A, B1, B2 ir F, kur daugiausiai izoliatų (79,3 % visų izoliatų) buvo priskirti iš griežtų komensalų kilusiai grupei A, ir labai patogeniškoms grupėms B2 (15,6 %), F (4,3 %) ir grupei B1 (0,8 %).
Iki šiol Lietuvoje nebuvo vertinamas Acinetobacter spp. ir E. coli pasiskirstymas ligoninėse bei izoliatų genetiniai pokyčiai tarp skirtingų metų. Šio darbo rezultatai parodė faktinį tirtų izoliatų plitimą, galimą kilmę bei kamienų kaitą skirtingais metais. Remiantys rep-PGR rezultatais sudarytos dendrogramos parodė, kad visus tirtus Acinetobacter spp. izoliatus galima suskirstyti į 191 genetinius profilius, kurie priklauso 6 giminingiems klasteriams. Tirti E. coli izoliatai buvo suskirstyti į 235 genetinius profilius ir sugrupuoti į 14 giminingumo klasterių. Taip pat darbe buvo įvertinta atsparumo ir virulentiškumo genų priklausomybė nuo susidariusių genotipavimo profilių bei klasterių, kas leido stebėti galimą atsparumo ir virulentiškumo determinačių kaitą. Šiame darbe buvo nustatyti ir apibūdinti MLVA genotipavime naudoti VNTR profiliai, kurie galėtų būti taikomi vertinant potencialią daugiavaisčiu atsparumu pasižyminčių Acinetobacter spp. ir E. coli kamienų kaitą ateityje, kas padėtų ligoninėms imtis tinkamų infekcijų prevencijos strategijų bei užkirsti kelią tolimesniai hospitalinių patogenų genetinei kaitai.