VU Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Ląstelės molekulinės biologijos mokslininkų grupė įvykdė Lietuvos mokslų tarybos Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ mokslinį projektą „Inovatyvių terapijų ir prognostinių įrankių, skirtų chemoterapijai atsparios ūminės mieloleukemijos gydymui, sukūrimas” (projekto Nr.: S-SEN-20-2) ir pateikė rekomendacijas grįstas pagrindiniais ir svarbiausiais projekto rezultatais.
Ūmi mieloidinė leukemija (ŪML) – tai liga, pasireiškianti nekontroliuojamu nediferencijuotų, nenormalių kraujo ląstelių dauginimusi. Ši liga dažniausiai pasireiškia suaugusiems – vidutinis diagnozės amžius yra 68 metai. Su amžiumi žmogaus organizme genetinių pažaidų kiekis didėja, taip pat didėja tikimybė, kad taisymo mechanizmai nesuveiks. Tokiu atveju sveikos kraujo ląstelės gali tapti vėžinėmis. Gydymo galimybės ir rekomendacijos priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant ŪML potipį, morfologiją ir citogenetiką, galimą šalutinį gydymo poveikį bei bendrą sveikatos būklę.
Šios ligos gydymo pagrindas yra intensyvi chemoterapija, kuri iš esmės nesikeitė nuo praeito amžiaus 8-ojo dešimtmečio. Be abejonės naujausi pažangūs molekulinės, genetinės, patologinės diagnostikos metodai ir gydymo strategijos padidino ŪML pacientų skaičių remisijos stadijoje. Vis dėlto pasveikti nuo leukemijos ne visada įmanoma. Kartais įprastu gydymu nepavyksta atsikratyti visų leukeminių ląstelių (gydymui atspari ŪML) arba pacientams atsinaujina liga praėjus tam tikram laikui po gydymo pabaigos (atkričio ŪML). Išgyvenamumas iki 5 metų yra maždaug 26 % vyresnio amžiaus ŪML pacientų grupėje.
Gydytojai nuolat ieško būdų, kaip gerinti gydymą bei anksčiau diagnozuoti ligas. Šiuo metu yra keletas diagnostinių testų vėžio nustatymui, tačiau nėra jokių testų, naudojamų ŪML diagnostikai / prognostikai. Nustatyti prognostinius molekulinius žymenis ir suprasti jų biologiją yra pirmieji žingsniai link naujų ŪML diagnostikos priemonių ir / ar gydymo metodų sukūrimo.
Vykdant LMT finansuojamą Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ projektą “Inovatyvių terapijų ir prognostinių įrankių, skirtų chemoterapijai atsparios ūminės mieloleukemijos gydymui, sukūrimas” (Nr. S-SEN-20-2) buvo iškeltas tikslas pagerinti leukemijos (ŪML), trumpinančios sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmę, diagnostikos ir ligos eigos prognozavimo metodus.
Projekto metu lyginome gydymui jautrius ir gydymui atsparius ūmios mieloidinės leukemijos pacientų kraujo ląstelių mėginius. Įvertinę kaulų čiulpų ląstelių genų raišką, patvirtinome, kad gydymui atsparių ūmios mieloidinės leukemijos pacientų mėginiai pasižymi didesne onkogenų MYC ir WT1. Taip pat nustatėme, kad gydymui atspariems pacientams būdinga padidėjusi su metabolizmu susijusio geno IDH1 bei sumažėjusi už ląstelės ciklo reguliaciją atsakingo CDKN1A geno raiška tiek diagnozės metu, tiek po gydymo.
Yra žinoma, kad vėžinės ląstelės pasižymi sutrikusia epigenetine reguliacija. Dėl šios priežasties įvertinome ir su epigenetine reguliacija susijusių genų raišką. Nustatėme, kad gydymui atsparūs pacientai pasižymėjo didesne HDAC2 ir TET1 genų raiška bei mažesne GATAD2A ir KAT6A genų raiška tiek diagnozės metu, tiek po gydymo.
Rekomendacija - chemoterapijai atsparios ūminės mieloleukemijos prognostika
Remiantis projekto metu gautais rezultatais, rekomenduojame ūmios mieloidinės leukemijos diagnozės metu ir pacientų gydymo eigoje vertinti kaulų čiulpų ląstelių genų MYC, WT1, IDH1, CDKN1A, HDAC2, TET1, GATAD2A ir KAT6A raišką. Manome, kad esant padidėjusiai MYC, WT1, IDH1, HDAC2 ir TET1 genų raiškai bei sumažėjusiai CDKN1A, GATAD2A ir KAT6A genų raiškai, yra didesnė tikimybė, kad toks pacientas bus atsparus standartinės chemoterapijos gydymui. Tokiais atvejais galėtų būti koreguojama taikoma gydymo strategija panaudojant kitokias vaistų dozes arba kombinacijas siekiant pagerinti paciento būklę.