Pagalba mokytojui: dėmesingo įsisąmoninimo intervencijų taikymas mažinant mokytojų patiriamą stresą ir perdegimą bei gerinant darbo kokybę
Edukacinis tyrimas „Pagalba mokytojui: dėmesingo įsisąmoninimo intervencijų taikymas mažinant mokytojų patiriamą stresą ir perdegimą bei gerinant darbo kokybę“ (Nr. P-EDU-23-23) įgyvendinamas vykdant Edukacinių tyrimų proveržio programos projektą, kurį finansuoja Europos Sąjunga (projekto Nr. 10-044-P-0001) pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant VU Filosofijos fakultetui, Medicinos fakultetui, Filologijos fakultetui ir Gyvybės mokslų centrui.
Projekto vadovas dr. Stanislav Sabaliauskas, Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas.
Projekto biuždetas 420534 Eur, trukmė 36 mėn. (2025.04.01 - 2028.04.03).
Ryšių tarp steroidinių hormonų ir endokanabinoidinės sistemos bei vyrų emocijų reguliacijos vertinimas pasitelkiant psichofiziologinius metodus
Tyrimą finansuoja VU mokslo skatinimo fondas.
Projekto kodas: MSF-JM-12/2024.
Emocijos ilgą laiką buvo laikomos moterims aktualiu klausimu, tačiau mokslininkai ir visuomenė palaipsniui atsigręžia į vyrų emocijas ir jų emocinę sveikatą. Prie besikeičiančio požiūrio galimai prisidėjo supratimas, kad didesnis vyrų polinkis smurtauti, vartoti svaiginančias medžiagas bei žudytis gali būti susijęs su stereotipiniu požiūriu į vyriškumą ir vyrams stipriau pasireiškiančia aleksitimija. Gebėjimas reguliuoti emocijas yra ypač svarbus gerai psichikos sveikatai palaikyti. Emocinei elgsenai, šalia socialinės aplinkos ir psichologinių bruožų, yra svarbūs ir biologiniai veiksniai. Androgenai, gliukokortikoidai bei endokanabinoidai dalyvauja emocijų apdorojime, jų sistemos sąveikauja tarpusavyje, o už emocijų reguliaciją (ER) atsakingose smegenų srityse yra gausu šių medžiagų receptorių. ER gebėjimai neigiamai susiję su testosterono ir teigiamai su kortizolio lygiais bei priklauso nuo jų sąveikos. Nors endokanabinoidinė sistema yra siejama su geresne emocine sveikata, nėra tyrimų, vertinančių ryšius tarp ER ir endokanabinoidų. Be to, minėtų medžiagų poveikis priklauso ir nuo žmogaus lyties, amžiaus bei socialinių veiksnių. Tyrimų, kuriuose socialiniai ir biologiniai veiksniai bei jų sąveika būtų vertinama vyruose, labai trūksta. Todėl šiuo projektu siekiame atidžiau pažvelgti į veiksnius darančius įtaką jaunų ir sveikų vyrų gebėjimui reguliuoti emocijas.
Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, Nr.2024/4-1578-1037.
Tyrimo metu bus registruojamas smegenų aktyvumas, akių judesiai, vyzdžio skersmens pokyčiai, renkami seilių mėginiai kortizolio ir testosterono koncentracijoms nustatyti,pildomi klausimynai ir atliekamos kelios kognityvinės užduotys.
Projektas yra vykdomas bendradarbiaujant su dr. Violeta Cimalanskaitė-Kazlauskiene (VU Filosofijos fakultetas) ir dr. Egle Mazgelyte (VU Medicinos fakultetas).
Vyrų psichinė gerovė: sąveikų tarp empatijos, streso ir lytinių hormonų tyrimas psichofiziologiniais metodais
2023 spalis 2024 balandis. Vadovė R. Grikšienė.
Visuomenei susiduriant su socio–kultūriniais iššūkiais, vis daugiau dėmesio sulaukia klausimai, apimantys psichinę sveikatą, priklausomybių ir savižudybių rizikas, saugumą, nediskriminavimą. Nors nerimo sutrikimas ir depresija moterims diagnozuojama dvigubai dažniau nei vyrams, iš daugiau nei 43000 kasmet ES įvykdomų savižudybių virš ¾, įvykdo vyrai, o Lietuvoje vyrų savižudybės yra apie keturis kartus dažnesnės nei moterų. Didelę įtaką psichikos gerovei daro žmogaus individualios biologinės (amžius, lytis, hormonai) bei socio-emocinės savybės. Paplitusi nuomonė, kad emocingumas yra „nevyriška“ savybė galimai turi poveikį vyrų polinkiui slopinti emocijas, labiau išreikštam negebėjimui atpažinti ir apibūdinti savo paties emocijų, nenorui komunikuoti neigiamas patirtis ir net neigiamam vyrų požiūriui į psichologinę pagalbą. Be to, pastebėta, kad testosteronas ir estrogenai yra susiję su emocijų apdorojimu ir empatija, o stresas ir jo metu išsiskiriantys hormonai gali tiek pagerinti, tiek pabloginti emocijų atpažinimą ir/ar raišką.
Šio tyrimo rezultatai gali reikšmingai prisidėti gilinant fundamentalias žinias apie sąveikas tarp tiriamų faktorių ir turėti praktinį pritaikomumą kuriant tikslines priemones skirtas vyrų psichinei gerovei gerinti. Didesnis dėmesys veiksniams susijusiems su vyrų emocine gerove gali reikšmingai prisidėti sprendžiant tokius globalius iššūkius kaip diskriminacija, savižudybės, visuomenės saugumas ir senėjimas
Ritmai žmogaus kūne: sąsajos tarp smegenų elektrinio aktyvumo svyravimų ir lytinių hormonų lygio pokyčių
“Rhythms in human body: the search for relationships between brain oscillations and fluctuations of sex hormones”, from the 1st june 2023 to the 15th december, 2023.
Main activities:
- June 2, 2023. Project start meeting, will be organized at Vilnius University, Life Sciences Center and online.
- June 2 - July 3, 2023. Final steps of the study, analysis of behavioral data, assessment of sex hormones in collected samples. Online training „EEG preprocessing and frequency analysis“.
- July 4 – 25, 2023 PhD and Master students visits at University of Münster to learn proposed EEG data analysis methods.
- September 20-22, 2023. Workshop “EEG analysis” will be organized at Vilnius University.
Workshop “EEG data analysis”
20-22 September, 2023
Vilnius University, Life Sciences Center, Sauletekio ave. 7
his project of the Baltic-German University Liaison Office is supported by the German Academic Exchange Service (DAAD) with funds from the Foreign Office of the Federal Republic Germany.
More information about the project: http://www.hochschulkontor.lv/en/projekti/atbalstitie-projekti/rhythms-in-human-body-the-search-for-relationships-between-brain-oscillations-and-fluctuations-of-sex-hormones/
Smegenų pusrutulių lateralizacija
„Smegenų pusrutulių lateralizacija apdorojant užsienio kalbą ir darbinę atmintį “ (kodas 09.3.3.-LMT-K-712-22-0170)".
Projekto trukmė – 2020-11-03–2021-04-30; Mokslinio tyrimo vadovė – VU GMC doc. dr. Ramunė Grikšienė; Studentė – VU GMC Neurobiologijos studijų programos II kurso magistrantė Indrė Pretkelytė.
Projekto tikslas – įvertini žmonių užsienio kalbos ir darbinės atminties apdorojimo funkcinę lateralizaciją taikant paprastą ir lengvai prieinamą, psichofizikinį funkcinės lateralizacijos nustatymo metodą, paremtą pusės regos lauko paradigma.
Santrauka: smegenų funkcinė lateralizacija – tai įvairių kognityvinių funkcijų pasiskirstymas tarp kairiojo ir dešiniojo galvos smegenų pusrutulio. Nustatyti žmogaus smegenų funkcinę lateralizaciją yra svarbu atliekant mokslinius ir klinikinius tyrimus bei taikant kai kuriuos gydymo metodus. Patikimiausias būdas funkcinei lateralizacijai įvertinti, funkcinio magnetinio rezonanso tyrimas, reikalauja didelių finansinių, žmogiškųjų ir laiko resursų, dėl ko nėra plačiai prieinamas. Šio tyrimo metu sieksime įvertini žmonių užsienio kalbos ir darbinės atminties apdorojimo funkcinę lateralizaciją taikant alternatyvų, paprastą ir lengvai prieinamą, psichofizikinį funkcinės lateralizacijos nustatymo metodą, paremtą pusės regos lauko paradigma. Tyrimas yra tarptautinis - taikant identišką metodiką yra atliekamas įvairiose pasaulio šalyse siekiant įvertinti užsienio kalbos funkcinę lateralizaciją skirtingose kalbinėse grupėse. Lietuvoje atliekamame tyrime, šalia kalbos, vertinsime ir darbinės atminties lateralizaciją. Be to, psichofizikinių duomenų patikimumo sustiprinimui lygiagrečiai atliksime elektrofiziologinį tyrimą, kurio metu, žmonėms atliekant užduotis, bus registruojama elektroencefalograma. Gretindami elgseninius psichofizikinius ir žmogaus smegenų elektrinio aktyvumo duomenis galėsime geriau įvertinti taikomos paradigmos patikimumą.
Biologiškai svarbių emocinių dirgiklių apdorojimas smegenyse
Biologiškai svarbių emocinių dirgiklių apdorojimas smegenyse: priklausomybė nuo lyties ir ryšys su lytiniais hormonais, 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d.
Kartu su partneriais Tübingeno (Vokietija) ir Tartu (Estija) universitetuose, įgyvendiname projektą, kurio tikslas yra pasidalyti žiniomis ir stiprinti bendradarbiavimą emocijų tyrimų ir psichoneuroendokrinologijos srityse tarp projekto partnerių. Tuo tikslu, partneriams bendradarbiaujant bus organizuojamas ir Vilniaus universitete atliekamas emocijų suvokimo ir reguliavimo tyrimas; Vilniuje vyks projekto partnerių susitikimai, emocijų tyrimų dirbtuvės ir bendri pristatymai Lietuvos neuromokslų asociacijos ir kitose konferencijose.
Projekto metu, apjungiant visų partnerių žinias, bus „konstruojamas” ir pradėtas įgyvendinti tyrimas, skirtas įvertinti kaip vyrai ir moterys atpažįsta bei sugeba reguliuoti emocijas. Vertinimui bus pasitelkti subjektyvūs ir objektyvūs (smegenų funkcijų vaizdinimo) metodai. Be to, yra žinoma, kad hormoninio balanso pokyčiai daro reikšmingą įtaką emocijoms. Tad tyrime ypatingas dėmesys bus skiriamas moterims vartojančioms hormoninę kontracepciją.
Bendravimas tarp partnerių vyks tiek gyvai, tiek nuotoloiniu būdu. Sukauptomis žiniomis ir pirmaisiais tyrimo rezultatais bus dalinamasi lapkričio mėnesį planuojamose renginiuose - dirbtuvėse „Emocijų jutimas ir reguliacija” ir 12-osios Lietuvos neuromokslų asociacijos konferencijos metu.
Daugiau apie projektą: http://www.hochschulkontor.lv/en/projekti/atbalstitie-projekti/the-processing-of-highly-salient-and-biologically-relevant-emotional-stimuli-gender-differences-and-relationship-to-sex-steroids/
2020 m. lapkričio 5 d. 11 - 15 val.
WEBINAR From emotion perception to regulation: workshop on socio-emotional functions.
WHERE. Online. More information abouth this event here.
2020 m. birželio 22 – 23 d. projekto pradžios susitikimas buvo organizuotas Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centre ir internetu.
Bendradarbiavimas
Dr. Jūratė Aleknavičiūtė ir dr. Astrid Kamperman, Erasmus universitetas, Nyderlandai.
Prof. Birgit Derntl, University of Tübingen, Germany.
Dr. Helen Uusberg and Dr. Andero Uusberg, University of Tartu, Estonia.
Prof. Markus Hausmann, Durham University, United Kingdom.
Dr. Elena Čėsnaitė, Institute of Psychology, University of Münster, Germany.
Dr. Eglė Mazgelytė, Faculty of Medicine, Vilnius University, Lithuania.
PhD candidate Melanie Kowalczyk SWPS University of Social Sciences and Humanities, Department of Psychology, Poland.
PhD student Gintarė Dagytė-Kavoliūnė, faculty of economics and business administration, Vilnius University, Lithuania.
PhD student Dovilė Mikučionytė, Faculty of Phylosophy, Institute of Psychology, Vilnius University, Lithuania.
Dr. Violeta Cimalanskaitė-Kazlauskienė, Faculty of Phylosophy, Institute of Psychology, Vilnius University, Lithuania.