NAUJA!!! Priešmenstruacinis (disforinis) sindromas (PMS ir PMDS): moterų psichologinės (emocinės) gerovės vertinimas ir psichofiziologinių biožymenų paieška
Pradedame tyrimą 🌿„Priešmenstruacinis (disforinis) sindromas (PMS ir PMDS): moterų psichologinės (emocinės) gerovės vertinimas ir psichofiziologinių biožymenų paieška“ 🌿.
Šis tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su Erasmus universiteto (Nyderlandai) mokslininkėmis neuropsichologe dr. Jūrate Aleknavičiūte ir dr. Astrid Kamperman.
Tyrimas bus vykdomas 2025 -2029 metais, dviem etapais.
Pirmoje tyrimo dalyje, 2025 m. balandžio-gegužės mėn. vykdysime apklausą. Apklausa siekiame išsiaiškinti tyrimo dalyvių požiūrį į moterų emocinę gerovę menstruacinio ciklo metu ir nustatyti šios problemos paplitimą. Taip pat, tikimės pasiekti moteris, susiduriančias su emociniais ir (ar) fiziniais negalavimais menstruacinio ciklo eigoje, ir pakviesti jas dalyvauti antroje tyrimo dalyje.
Antroji tyrimo dalis prasidės 2025 m. pabaigoje / 2026 m. pradžioje ir apims išsamų biomedicininį PMS/PMDS tyrimą, skirtą moterų emocinės gerovės vertinimui ir psichofiziologinių biožymenų paieškai.
Šio tyrimo pagrindu planuojame parengti rekomendacijas, kuriomis dalinsimės su visuomene ir mokslo bendruomene.
O kol mes vykdyse tyrimą, apie Priešmenstruacinį disforinį sindromą (PMDS) galite paskaityti mūsų draugų VŠĮ "Drąsi gėlė" parengtą informaciją: Faktai apie PMDS, PMDS diagnozė DSM-5 ir TLK-11.
🔗Kviečiame dalyvauti ir prisidėti prie mokslo plėtros bei moterų ir jų artimųjų gerovės! 🌿
Jau galite sudalyvauti pirmoje tyrimo dalyje - apklausoje
🌸Moterų emocinė sveikata ir menstruacinis ciklas🌸
✅ Apklausa tinka visiems – nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus!
✅ Užtruksite tik 13–15 minučių atsakydami į anketos klausimus.
✅ Jūsų duomenys bus tvarkomi konfidencialiai.
🌸Moterims: jei pastebite, kad jūsų emocinė būsena keičiasi menstruacinio ciklo metu, pasidalinkite savo patirtimi – Jūsų atsakymai padės geriau suprasti šį reiškinį.
👨 Vyrams: jei pastebite, kad jūsų artimos moterys patiria emocinių pokyčių, Jūsų įžvalgos taip pat labai vertingos – kviečiame užpildyti anketą.
🔗 Dalyvaukite tyrime čia: https://forms.office.com/e/PqUwdRCFkQ
🔗Tyrimo atitikimą etikai patvirtino Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Jungtinio atitikties mokslinių tyrimų etikai komitetas, Protokolas: 2025-03-18 Nr. (1.13 E) 250000-KT-48.
📩 Kilus klausimams, susisiekite: ramune.griksiene@gf.vu.ltramune.griksiene@gf.vu.lt
Ryšių tarp steroidinių hormonų ir endokanabinoidinės sistemos bei vyrų emocijų reguliacijos vertinimas pasitelkiant psichofiziologinius metodus
Tyrimą finansuoja VU mokslo skatinimo fondas.
Projekto kodas: MSF-JM-12/2024.
Emocijos ilgą laiką buvo laikomos moterims aktualiu klausimu, tačiau mokslininkai ir visuomenė palaipsniui atsigręžia į vyrų emocijas ir jų emocinę sveikatą. Prie besikeičiančio požiūrio galimai prisidėjo supratimas, kad didesnis vyrų polinkis smurtauti, vartoti svaiginančias medžiagas bei žudytis gali būti susijęs su stereotipiniu požiūriu į vyriškumą ir vyrams stipriau pasireiškiančia aleksitimija. Gebėjimas reguliuoti emocijas yra ypač svarbus gerai psichikos sveikatai palaikyti. Emocinei elgsenai, šalia socialinės aplinkos ir psichologinių bruožų, yra svarbūs ir biologiniai veiksniai. Androgenai, gliukokortikoidai bei endokanabinoidai dalyvauja emocijų apdorojime, jų sistemos sąveikauja tarpusavyje, o už emocijų reguliaciją (ER) atsakingose smegenų srityse yra gausu šių medžiagų receptorių. ER gebėjimai neigiamai susiję su testosterono ir teigiamai su kortizolio lygiais bei priklauso nuo jų sąveikos. Nors endokanabinoidinė sistema yra siejama su geresne emocine sveikata, nėra tyrimų, vertinančių ryšius tarp ER ir endokanabinoidų. Be to, minėtų medžiagų poveikis priklauso ir nuo žmogaus lyties, amžiaus bei socialinių veiksnių. Tyrimų, kuriuose socialiniai ir biologiniai veiksniai bei jų sąveika būtų vertinama vyruose, labai trūksta. Todėl šiuo projektu siekiame atidžiau pažvelgti į veiksnius darančius įtaką jaunų ir sveikų vyrų gebėjimui reguliuoti emocijas.
Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, Nr.2024/4-1578-1037.
Tyrimo metu bus registruojamas smegenų aktyvumas, akių judesiai, vyzdžio skersmens pokyčiai, renkami seilių mėginiai kortizolio ir testosterono koncentracijoms nustatyti,pildomi klausimynai ir atliekamos kelios kognityvinės užduotys.
Projektas yra vykdomas bendradarbiaujant su dr. Violeta Cimalanskaitė-Kazlauskiene (VU Filosofijos fakultetas) ir dr. Egle Mazgelyte (VU Medicinos fakultetas).
Moterų savęs suvokimo ir kognityvinių ir emocinių gebėjimų vertinimas menstruacinio ciklo eigoje
Savęs vertinimas yra svarbus, gyvenimo eigoje besikeičiantis, požiūrio į save aspektas ir geresnis savęs vertinimas siejamas su teigiamomis emocijomis, gebėjimu lengviau susidoroti su iššūkiais, geresniais rezultatais darbe bei stipria sąsaja su pasitenkinimu gyvenimu. Kognityviniai ir emociniai gebėjimai yra svarbi mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Yra pastebima, kad moterys savo kognityvinius gebėjimus ciklo eigoje yra linkusios vertinti kaip kintančius, pvz. pablogėjusią atmintį ar gebėjimą sukaupti dėmesį. Taip pat yra pastebimi emociniai svyravimai, pvz.: didesnis emocingumas ciklo pabaigoje, tačiau sistemingų tyrimų vertinančių kiek minėtas subjektyvus vertinimas sutampa su objektyviu užduočių atlikimu mūsų žiniomis iki šio nėra publikuota. Todėl šio tyrimo tikslas, įvertinti kaip savęs vertinimas užduočių atlikimo kontekste yra susijęs su hormoniniais svyravimais menstruacinio ciklo metu.
Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, Nr. 2023/09-1536-999
Šiam tyrimui dabar labai reikalingos sveikos, reguliarų mentruacinį ciklą turinčios savanorės. Registruotis į tyrimą galite čia.
Daugiau informacijos apie tyrimą šiame plakate:
Ryšio tarp lytinių hormonų ir vyrų empatiškumo vertinimas
Empatija apima įvairius persipynusius socioemocinius procesus, kurie negali būti tiksliai atskirti. Savo ir kitų emocijų atpažinimas yra dedamoji empatijos dalis, o emocijų slopinimas gali pakenkti emocijų atpažinimui, užuojautai bei yra siejamas su depresija. Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad emocingumas yra nevyriška savybė turi didelį poveikį labiau išreikštam vyrų emocijų slopinimui tokiu būdu didinant tikimybę susirgti depresija ir skatinant mintis apie savižudybę. Lytinių hormonų ryšys su vyrų empatiškumu nėra daug tyrinėtas, tačiau šios sąsajos įvertinimas galėtų padėti geriau suprasti biologinių faktorių įtaką šiam psichologiniam fenomenui. Todėl šiame tyrime yra gilinamasi į vyrų socioemocinius procesus ir jų sąsajas su lytiniais hormonais.
Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, Nr. 2023/09-1536-999.
Lyties, lytinių hormonų poveikis socioemocinėms ir kognityvinėms funkcijoms
Leidimas tyrimui išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete, 2020 04 28 Nr.2020/4˗1223˗708.
Tyrimas baigtas. Daugiau informacijos apie EEG tyrimą šiame plakate:
Iš šio tyrimo duomenų yra parengtos šios publikacijos:
R. Gaižauskaitė, I. Zelionkaitė, R. Grikšienė (2025) Study of spatial abilities: The role of sex, female hormonal status and emotional context in visualizing 2D cross sections of 3D objects. Behavioural Brain Research https://doi.org/10.1016/j.bbr.2025.115520
R. Gaižauskaitė, L. Gladutytė, I. Zelionkaitė, R. Grikšienė (2025) Exploring the role of sex, sex steroids, menstrual cycle, and hormonal contraception use in visual working memory: Insights from behavioral and EEG analyses. International Journal of Psychophysiology. https://doi.org/10.1016/j.ijpsycho.2025.112520
R. Gaižauskaitė, L. Gladutytė, I. Zelionkaitė, E. Čėsnaite, N. A. Busch, R. Grikšienė (2024). The search for the relationship between female hormonal status, alpha oscillations, and aperiodic features of resting state EEG. International Journal of Psychophysiology. https://doi.org/10.1016/j.ijpsycho.2024.112312.
I. Zelionkaitė, R. Gaižauskaitė, H. Uusberg, A. Uusberg, A. Ambrasė, B. Derntl, R.Grikšienė (2024) // The use of levonorgestrel-releasing intrauterine device is related to preconscious emotion processing: an ERP study. Psychoneuroendocrinology. https://doi.org/10.1016/j.psyneuen.2023.10695
Ryšio tarp menopauzės simptomų, streso ir žarnyno mikrobiotos tyrimas
Šiame tyrime gilinamės į ryšį tarp menopauzės simptomų, streso ir žarnyno mikrobiotos. Su doktorante, gydytoja ginekologe Ieva Brimiene tyrimą vykdysime keliais etapais.
Pradėjome nuo apklausos, kurioje kvietėme dalyvauti 45 - 55 metų amžiaus moteris. Apklausos tikslas - įvertinti esamos ar artėjančios menopauzės simptomus, bendrą savijautą ir patiriamą stresą. Ačiū visoms dalyvavusioms. Apklausos rezultatų pagrindu publikuotas straispnis: Brimienė, I., Šiaudinytė, M., Burokas, A., & Grikšienė, R. (2023). Exploration of the association between menopausal symptoms, gastrointestinal symptoms, and perceived stress: Survey-based analysis. Menopause (New York, N.Y.). https://doi.org/10.1097/GME.0000000000002259
Antrame tyrimo etape, perimenopauzinio amžiaus moteris kvietėme dalyvauti Biomedicininiame tyrime, kur vertinome moterų sveikatą menopauzės simtomus, jų autnominės sistemos būklę ramybės sąlygomis ir reaktyvumą į stresą, matavome homonų koncentracijoas, tyrėme žarnyno ir lytinių takų mikrobiotą. Šis tyrimo etapas baigtas. Šiuo metu analizuojame jo duomenis.
Tarptautinis tyrimas - apklausa
Tyrimas buvo vykdomas bendradarbiaujant Zalcburgo universiteto, Austrija (dr. Belinda Pletzer), Tiubingeno universiteto, Vokietija (dr. Birgit Derntl) ir Vilniaus universiteto, Lietuva (dr. Ramune Grikšienė) mokslininkėms.
Šiame tyrime vertinome kaip hormoninių kontraceptikų vartojimas yra susijęs su moterų savęs vertinimu ir asmenybe. Duomenų rinkimas ir analizė baigti ir publikuoti: "Weak associations between personality and contraceptive choice" B. Pletzer, C. Lang, B. Derntl, R. Griksiene (2022) // Front. Neurosci. Sec. Neuroendocrine Science doi:10.3389/fnins.2022.898487
