Sidebar

Pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) programą „Mano pirmoji tyrimų komanda“ finansavimą gavo 12 VU Gyvybės mokslų centro tyrėjų projektų – tai 42,9 proc. visų 28 Lietuvoje finansuojamų šios programos projektų. Gautas finansavimas leis atrinktiems jauniesiems mokslininkams burti savo pirmąsias tyrimų komandas ir vadovauti savarankiškiems mokslinių tyrimų projektams, apimantiems platų gyvybės mokslų lauką – vėžio biologiją, neurobiologiją, infekcines ligas, fermentų inžineriją ir dirbtiniu intelektu grįstą vaistų kūrimą.

VU Gyvybės mokslų centre laimėtų projektų vadovai:

Agnė Petrošiūtė VU Gyvybės mokslų centre sieks įdiegti ikiklinikinių vaistų kandidatų tyrimų platformą, skirtą naujos kartos karboninės anhidrazės IX (CAIX) slopikliams ir kitiems potencialiems vaistams vertinti. Projektas padės įvertinti jų veiksmingumą ir saugumą bei prisidės prie naujų priešvėžinės terapijos ir diagnostikos sprendimų vystymo.

Ugnė Kuliešiūtė tyrinės žmogaus smegenų neuronų glikokaliksą ir jo sąsajas su neuronų tinklų aktyvumu epilepsijos atveju. Projektas turėtų padėti geriau suprasti molekulinius pokyčius, vykstančius epilepsija sergančių žmonių smegenyse.

Milda Alksnė nagrinės, kaip oksidaciniam stresui atsparių ląstelių išskiriamos užląstelinės pūslelės galėtų būti panaudotos kaulinio audinio regeneracijai ir naujoms regeneracinės medicinos strategijoms kurti.

Vytautas Petkevičius imsis pažangios neheminių geležies monooksigenazių inžinerijos. Projekto metu bus siekiama sukurti efektyvesnes biokatalitines sistemas, galinčias būti pritaikytas tvaresnei aukštos pridėtinės vertės junginių sintezei.

Dovilė Stravinskienė kurs antikūnais modifikuotas pūsleles, skirtas tiksliniam terapinių molekulių pristatymui į vėžines ląsteles ir onkogeninių virusų sukeltų procesų slopinimui. Tyrime bus derinamas vėžinių ląstelių atpažinimas ir iRNR pagrįstos terapinės strategijos.

Martynas Talaikis kurs plazmoninius substratus, skirtus mažos molekulinės masės odos biologiniams žymenims aptikti ultravioletinės paviršiaus sustiprintos Ramano spektroskopijos metodu. Kuriama technologija ateityje galėtų prisidėti prie jautresnių bioanalitinių metodų vystymo.

Rokas Žalnėravičius kurs belaidį biojutiklį, skirtą ankstyvam mikrobinių bioplėvelių susidarymui žaizdose aptikti. Tokia technologija galėtų padėti greičiau pastebėti infekcijos riziką ir prisidėti prie efektyvesnės žaizdų stebėsenos.

Dorian Battivelli tirs žarnyno mikrobiotos ir smegenų imuninių ląstelių – mikroglijų – sąveiką bei jos vaidmenį formuojantis socialinio rango elgsenai. Projektas apjungs elgesio neurobiologiją, mikrobiotos tyrimus, genomiką, transkriptomiką ir elektrofiziologiją.

Benjamin Cooper sieks išsamiau atskleisti Borrelia bakterijų išorinės membranos sandarą. Tyrimai turėtų suteikti naujų žinių apie Laimo ligą ir kitas ligas sukeliančių bakterijų biologiją bei jų apsauginius mechanizmus.

Giedrė Ratkevičiūtė-Cooper nagrinės esminius maliarijos parazito Plasmodium falciparum baltymų pernešėjus. Pasitelkus krioelektroninę mikroskopiją ir biofizikinius metodus bus siekiama suprasti jų veikimo mechanizmus ir įvertinti, ar jie galėtų tapti naujais terapiniais taikiniais.

Tomas Sabirovas tirs, kaip lipidinė membranos aplinka veikia membraninių redokso fermentų funkciją. Projektas turėtų padėti geriau suprasti ląstelės energijos apykaitoje svarbius procesus ir patikimiau vertinti kai kuriuos fermentus kaip galimus antimikrobinių medžiagų taikinius.

Joana Smirnovienė kurs eksperimentinę platformą dirbtiniu intelektu pagrįstam vaistų kūrimui. Jos pagrindas – standartizuoti eksperimentiniai baltymų ir mažų molekulių sąveikos duomenys, kuriuos būtų galima patikimai naudoti mašininio mokymosi modeliams kurti ir vertinti.

LMT įgyvendinama programa „Mano pirmoji tyrimų komanda“ suteikia jauniesiems mokslininkams galimybę pirmą kartą savarankiškai vadovauti mokslinių tyrimų projektams ir formuoti savo komandas. Jose galės dirbti studentai, podoktorantūros stažuotojai, tyrėjai iš užsienio mokslo institucijų bei verslo organizacijų atstovai. Projekte taip pat numatytos stažuotės, mokslinės išvykos ir bendros veiklos su užsienio partneriais, skirtos tyrėjų mobilumui ir tarptautiniam bendradarbiavimui stiprinti. Taip šia programa siekiama sudaryti sąlygas jauniesiems tyrėjams kurti savarankiškas mokslines karjeras Lietuvoje, stiprinti šalies mokslinį potencialą ir auginti naują mokslinių lyderių kartą.