Sigitas Palikša apgynė disertaciją „Kryptingas M-MuLV atvirkštinės transkriptazės savybių keitimas taikant kompartmentalizuotų ribosominių kompleksų metodą“ ir jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Moksliniai konsultantai: dr. Giedrius Sasnauskas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija ), dr. Remigijus Skirgaila (UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics, gamtos mokslai, biochemija).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkas - dr. Mindaugas Zaremba (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); dr. Rūta Gerasimaitė (Makso Planko institutas, Vokietija, gamtos mokslai, biochemija); prof. dr. Rolandas Meškys (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); prof. dr. Saulius Serva (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); dr. Giedrius Vilkaitis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija).
In vitro evoliucija yra vienas iš efektyviausių baltymų savybių keitimo būdų. Vykdant šioje disertacijoje aprašytus tyrimus buvo pritaikytas naujas kompartmentalizuotų ribosominių kompleksų metodas, sukurtas panaudojant ribosomų raiškos metodą ir kompartmentalizacijos technologiją. Taikant šį metodą, eksperimento metu tikslinis baltymas gali laisvai sąveikauti su substratu, o genotipo ir fenotipo ryšį užtikrina fizinis barjeras. Kompartmentalizuotų ribosominių kompleksų metodas buvo pritaikytas kryptingam M-MuLV atvirkštinės transkriptazės savybių keitimui.
Vykdant termostabilių atvirkštinės transkriptazės mutantų atranką buvo aptikta naujų mutacijų, didinančių baltymo atsparumą aukštai temperatūrai. Kombinuojant geriausiomis savybėmis pasižyminčias taškines mutacijas buvo sukonstruoti daugybiniai mutantai, pasižymintys stipria sąveika su substratu, dideliu procesyvumu ir sugebantys sintetinti kDNR gerokai aukštesnėje temperatūroje, palyginti su laukinio tipo baltymu. Kitame eksperimente buvo atrinkti mutantai, sugebantys vykdyti efektyvią kDNR sintezę esant mažoms deoksinukleozidų trifosfatų koncentracijoms. Dauguma mutacijų susikaupė baltymo aktyviajame centre, o galimybė efektyviai veikti esant mažai substrato koncentracijai atsirado dėl padidėjusio afiniškumo dNTP substratui.
Įvykdytų evoliucijos eksperimentų rezultatai rodo metodo potencialą atrinkti norimomis savybėmis pasižyminčius baltymus ir demonstruoja panašumą su gamtoje vykstančios evoliucijos principais.