Akshay Kumar Vijaya apgynė disertaciją „Mikroglijos funkcijų pokyčiai senstant: nuo mechanizmų iki terapinių intervencijų” ir jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Aurelijus Burokas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija).
Mokslinė konsultantė: prof. dr. Daiva Baltriukienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkė - dr. Veronika Viktorija Borutinskaitė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); doc. dr. Robertas Guzulaitis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika); dr. Ainhoa Plaza-Zabala (Baskų krašto universitetas, Ispanija, gamtos mokslai, biochemija); prof. dr. Danielius Serapinas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina); dr. Laura Cutando (Barselonos autonominis universitetas, Ispanija, gamtos mokslai, biochemija).
Senėjimas fundamentaliai keičia mikroglijos ląstelių aktyvumą, skatindamas lėtinį neurouždegimą, medžiagų apykaitos pokyčius ir sumažėjusį funkcinį pajėgumą, kurie prisideda prie neurodegeneracinių ligų vystymosi. Šioje disertacijoje nagrinėjama, kaip senėjimas, mityba, žarnyno mikrobiota ir endokanabinoidinė sistema tarpusavyje veikia mikroglijos ląstelių funkcijas ir vertinamos terapinės intervencijos, kurios veikia šiuos procesus. Pirma, naudojant APP/PS1 Alzheimerio ligos modelio peles, nustatyta, kad ilgalaikis naujos kartos probiotiko Akkermansia muciniphila vartojimas sumažino nerimo požymius, pagerino kognityvinius rodiklius ir sumažino hipokampo mikroglijos ląstelių tankį. Siekiant tiksliai analizuoti su senėjimu susijusias mikroglijos ląstelių būsenas, buvo sukurtas optimizuotas mikroglijos ląstelių izoliavimo iš senstančių pelių smegenų protokolas, užtikrinantis didelį grynumą ir in vivo ramybės fenotipo išlaikymą. Senstančiose pelėse ilgalaikė riebalais praturtinta mityba sukėlė nerimą, atminties sutrikimus ir disbiozę, taip pat mikroglijos ląstelėse sumažino fagocitozę, padidino reaktyviųjų deguonies formų kiekį ir paspartino ląstelių senėjimą. Prebiotikų (galaktooligosacharidų ir fruktooligosacharidų) vartojimas susilpnino šiuos elgsenos, mikroglijos funkcinius ir mikrobiotos pokyčius, išsaugodamas naudingas bakterijas ir atkūręs mikroglijos ląstelių aktyvumą. Galiausiai parodyta, kad endokanabinoidinės sistemos moduliacija amžiui būdingu būdu reguliuoja mikroglijos ląstelių funkcijas: CB1 ir CB2 receptorių agonistai skirtingai veikė fagocitozę ir oksidacinį stresą jaunose ir senstančiose ląstelėse. Šiame darbe įvertinta sąveika tarp senėjimo, žarnyno mikrobiotos ir endokanabinoidinės sistemos mikroglijos ląstelių funkcijų ir reguliacijos kontekste. Šių žinių spragų užpildymas yra būtinas siekiant kurti naujas, personalizuotas terapines strategijas, skirtas su amžiumi susijusiam neurouždegimui ir neurodegeneracijos procesams mažinti.