Marijus Plečkaitis apgynė disertaciją „Dvigubo vaizdinimo nanomedžiagos” ir jam buvo suteiktas biofizikos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011);
Mokslinis konsultantas: prof. dr. Vitalijus Karabanovas (Nacionalinis vėžio institutas, gamtos mokslai, biofizika – N 011).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkas - prof. dr. Aidas Alaburda (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011); dr. Renata Karpič (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, fizika – N 002), prof. dr. Vilma Kisnierienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011), doc. dr. Lina Mikoliūnaitė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003), doc. dr. Mindaugas Tamošiūnas (Latvijos universitetas, Latvija, gamtos mokslai, biofizika – N 011).
Ankstyva vėžinių darinių diagnostika ir intervencija yra esminiai pacientų išgyvenamumą didinantys faktoriai. Kadangi pavieniai vaizdinimo metodai, naudojami klinikinėje praktikoje, dažnai nėra pakankamai efektyvūs ankstyvai vėžio diagnostikai, mokslininkai kuria įvairias dvigubo ar multimodalinio vaizdinimo kontrastines medžiagas, kurios padėtų kombinuoti skirtingus vaizdinimo metodus ir taip kompensuotų vienų technikų trūkumus kitų privalumais. Tad ir šio disertacinio darbo tikslas buvo įvertinti įvairių dvigubo vaizdinimo nanomedžiagų potencialą vėžio diagnostikai. Eksperimentuose tirtos magnetinės geležies oksido nanodalelės, dekoruotos aukso nanoklasteriais (MN-AuNK), bei retųjų žemių metalais legiruotos apkonvertuojančios nanodalelės, padengtos maghemito nanokristalais. Jos buvo biosuderinamos in vitro tyrimuose su ląstelėmis ir nors specifiškumu vien vėžinėms ląstelėms nepasižymėjo, bet apjungė optinį ir magnetinio rezonanso vaizdinimą. Be to, MN-AuNK šviesos poveikyje generavo aktyviąsias deguonies formas, galinčias inicijuoti vėžinių ląstelių žūtį, tad dvigubo vaizdinimo galimybių bei terapinių savybių apjungimas daro MN-AuNK potencialiu teranostiniu nanodariniu. Trečiasis tipas tirtų nanomedžiagų – molekuliniai TPPS4 agregatai, kurie saviorganizacijos metu rūgštinėje terpėje suformavo unikalią, jūros ežį primenančią struktūrą. Ji turėjo vamzdžio formos centrinę šerdį bei nuo jos atsišakojančius ilgus filamentus. TPPS4 agregatai demonstravo fluorescencines bei antrosios ir trečiosios harmonikų generacijos savybes, todėl irgi gali būti priskiriami prie dvigubo vaizdinimo nanomedžiagų.