Laurynas Stasiukynas apgynė disertaciją „Chironomidae (Insecta: Diptera) įvairovė ir pasiskirstymas Šventosios ir Žeimenos pabaseiniuose” ir jam buvo suteiktas zoologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Sigitas Podėnas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, zoologija – N 014);
Mokslinis konsultantas: prof. dr. Fabio Laurindo da Silva (San Paulo universitetas, Biomokslų institutas, gamtos mokslai, zoologija, N 014).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkė - dr. Rasa Bernotienė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, zoologija – N 014); dr. Justas Dainys (Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, ekologija ir aplinkotyra – N 012), dr. Zigmantas Gudžinskas (Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai – botanika N 013), dr. Valeria Lencioni (Mokslo muziejus, Italija, gamtos mokslai, zoologija – N 014), dr. Virginijus Sruoga (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, zoologija – N 014).
Lietuva pasižymi tankiu upių tinklu, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant ir saugant biologinę įvairovę. Upių hidrologinės, fizikinės ir cheminės savybės – tokios kaip vandens temperatūra, pH, substrato tipas, ištirpusio deguonies kiekis, elektrinis laidumas bei druskingumas – tiesiogiai veikia organizmų bendrijų sudėtį ir funkcionavimą upių ekosistemose.
Tačiau vandens ekosistemų makrobestuburių – ypač uodų trūklių (Diptera: Chironomidae) – įvairovė ir jų bendrijų sąsajos su aplinkos veiksniais Lietuvoje iki šiol buvo menkai ištirtos.
Uodai trūkliai yra viena svarbiausių ir plačiausiai paplitusių vabzdžių grupių vandens ekosistemose – pasižyminti didele rūšine įvairove, individų gausumu bei ekologiniu plastiškumu. Jie yra reikšmingi makrobestuburių bendrijų struktūros formuotojai, organinės medžiagos skaidytojai ir vertingi bioindikatoriai, leidžiantys vertinti vandens telkinių būklę.
Šioje disertacijoje pirmą kartą Lietuvoje nuosekliai analizuota uodų trūklių įvairovė ir pasiskirstymas šešiose Rytų Lietuvos upėse (Dubingoje, Kiaunoje, Luknelėje, Plaštakoje, Skerdyksnoje ir Šešuoloje), įvertinant ekologinių, fizinių, cheminių bei hidrologinių veiksnių – įskaitant upių užtvenktumą – įtaką jų bendrijoms.
Tyrimo rezultatai leidžia giliau suprasti Chironomidae bendrijų struktūrą, papildo šalies faunistinius duomenis ir atveria galimybes šią vabzdžių grupę plačiau taikyti vertinant upių ekologinę būklę bei žmogaus veiklos poveikį vandens ekosistemoms.