Sidebar

 

Dalyko pavadinimas

Mokslo kryptis kodas

Kamieninis padalinys

Šakinis padalinys (-iai)

Eukariotinių mikroorganizmų fiziologija

Biologija N 010

Gyvybės mokslų centras

Biomokslų institutas

Dalyko apimtis kreditais

10

Studijų būdas

Kreditų skaičius

Studijų būdas

Kreditų skaičius

paskaitos

0

konsultacijos

3

individualus

7

seminarai

0

Kurso tikslai

Kursas yra sutelktas į žinias apie eukariotinių mikroorganizmų fiziologiją, akcentuojant procesus vykstančius mikromicetuose ir mieliagrybiuose, molekuliniame, ląsteliniame ir organizmo lygmenyse. Doktorantūros lygio eukariotinių mikroorganizmų fiziologijos studijose pagrindinis dėmesys skiriamas pažangiam mokslinių metodų taikymui, tiriant eukariotinius mikroorganizmus ir jų įtaką žmogaus gyvenimui, technologijoms, ekosistemoms, akcentuojant naujos kartos pažangias technologijas, kurios teikia reikšmingų pranašumų ir komerciniu lygiu.

Pagrindinės temos

Grybų chemija. Specifiniai grybeliniai metabolitai. Pirminis metabolizmas ir specialūs aspektai (kvėpavimas, aerobai ir anaerobai, cianidams atsparumas). C, N ir P metabolizmas. Grybų polisacharidai. Trehalozės, augalų ir grybų trehalazių biosintezė, terpenoidų įvairovė grybuose. Antrinė medžiagų apykaita. Specifiniai grybų antriniai metabolitai. Mikotoksinų, pigmentų, antibiotikų ir kitų vaistinių medžiagų sintezė. Alelopatija. Metabolizmo ir dalijimosi reguliavimas. Vidiniai ir išoriniai reguliavimo veiksniai. Signalai ir signalo perdavimo keliai. Ląstelių augimas ir ląstelės sienelės sintezė. Grybų struktūra, augimas ir diferenciacija, maistinių medžiagų įsisavinimas, transportavimas, perkėlimas. Kilotrofų mityba. Grybų virškinimo procesai. Ekstramicelinių fermentų indukcija ir klasifikacija. Aplinkos veiksnių poveikis augimui ir diferenciacijai. Termofiliniai ir psichrofiliniai grybai. Lytinio ir nelytinio dauginimosi fiziologija. Grybų lytiniai hormonai. Poravimasis ir mejozė. Pradinio ir vaisinio kūno formavimosi indukcija. Sporų susidarymo procesas. Ramybės sporos. Sporų daigumo indukcija ir aplinkos sąlygos. Grybų vieta biodegradacijos procesuose. Lignoceliuliozės komplekso fermentai (celulazės, lignino peroksidazės, laktazės, tirozinazės, fenoloksidazės), sąsajos tarp struktūros ir funkcijos. Celiuliozės skaidymo indukcija, eiga ir reguliavimas. Rudojo ir baltojo puvinio grybų fermentai. Delignifikacija pramoniniais ir biologiniais metodais. Grybų streso fiziologija ir fitopatogeninių grybų vaidmuo augalų ligose. Parazitizmas ir biokontrolė. Fiziologiniai grybų auginimo pagrindai. Dviejų pakopų fermentacija, kietos ir skystos fazės kultūros, kompostavimas.

Pagrindinė literatūra

  • D.H.Jennings. The Physiology of Fungal Nutrition 1st Edition.  2007. Cambridge University Press.
  • D.H. Griffin. Fungal physiology. 1996. Wiley-Liss Inc., Publ., NY. USA
  • K. S. Bilgrami. Physiology of Fungi. 2011. Scientific Publishers. 
  • J. R. Dickinson, M.Schweizer. Metabolism and Molecular Physiology of Saccharomyces cerevisiae, 2nd Ed. 2004. CRC Press.
  • Žurnalai: Journal of Fungi; Fungal Biology; Yeast; Journal of Yeast and Fungi Research; FEMS Yeast Research; Mycology.

Vertinimo strategija

Vertinimo kriterijai

Seminaras

Seminaro tema parenkama egzaminų komiteto narių kartu su doktorantu. Seminare pateikiama naujausių mokslinių tyrimų apžvalga iš parinktos eukariotinių mikroorganizmų fiziologijos srities. Pristatymo trukmė 30 - 45 min.

Konsultuojančio (-ių) dėstytojo (-ų) vardas, pavardė

Pedagoginis

vardas

Mokslo

laipsnis

El. paštas

Eglė Lastauskienė

Prof.

dr.

Patvirtinta Gyvybės mokslų centro Doktorantūros mokyklos Tarybos posėdyje 2021-10-14, protokolo Nr. (4.10)600000-KT-....

Tarybos pirmininkė dr. Daiva Baltriukienė 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos