Augalų ekologija

Dalyko

pavadinimas

Mokslo kryptis

kodas

Kamieninis padalinys

Šakinis padalinys (-iai)

Augalų ekologija

Biologija N 010

Gyvybės mokslų centras

Biomokslų institutas

Dalyko apimtis kreditais

8

Studijų būdas

Kreditų skaičius

Studijų būdas

Kreditų skaičius

paskaitos

0

konsultacijos

1

individualus

5

seminarai

2

Kurso tikslai

Pagilinti doktorantų fundamentalias žinias apie augalų populiacijose vykstančius su abiotiniais ir biotiniais veiksniais susijusius reiškinius, apie augalų gyvenimo strategijas bei jų populiacijų struktūrą, simbiozės reiškinius, augalų atsako į abiotinį ir biotinį stresą mechanizmus bei metodus, skirtus šiems reiškiniams tirti ląstelės, audinio, organo, organizmo ir populiacijos lygmenyse.

Pagrindinės temos

1. Streso ekologija, abiotinio ir biotinio streso klasifikacija, streso koncepcija;
2. Biotinis stresas: žolėdystė, infekcija (augalų ir patogenų sąveika), alelopatija;
3. Abiotinis stresas: atsakas į apšviestumo, temperatūros, drėgmės rėžimo pokyčius, klimato kaitą;
4. Adaptacija, plastiškumas, bioindikacija; aklimatizacija, aklimacija;
5. Metodai augalų atsakui į stresą įvertinti, stebėti ir prognozuoti;
6. Augalų terminis, azoto ir anglies balansai;
7. Atmosferos ir kitos antropogeninės taršos poveikis augalams, oro ir jo komponentų ekologinė reikšmė;
8. Augalų simbiozės: sąveika su gumbelinėmis bakterijomis ir endofitiniais grybais, mikorizė;
9. Augalų funkcinės grupės, biomorfos ir gyvenimo strategijos, konkurencija ir kita sąveika tarp augalų; 
10. Augalų populiacijų ir bendrijų sudėtis ir ekologija, individo problema. 

Pagrindinė literatūra

• Beck C. B., 2010: An Introduction to Plant Structure and Development: Plant Anatomy for the Twenty-First Century. – Cambridge.
• Gurevitch J., Scheiner S. M., Fox G. A., 2006: The Ecology of Plants. – Sunderland.
• Karazija S., 2008: Miško ekologija. – Kaunas.
• Kupčinskienė E., 2011: Aplinkos fitoindikacija. – Kaunas.
• Schulze E. D., Beck E., Mueller-Hohenstein K., 2005: Plant ecology. – Berlin, Haidelberg.
• Seckbach J. (ed.), 2004. Symbiosis: Mechanisms and Model Systems. – New York (eBook ISBN: 0-306-48173-1. Print ISBN: 1-4020-0189-4).

Vertinimo strategija

Vertinimo kriterijai

Egzaminas arba seminaras

Egzaminas vyksta raštu ir žodžiu, jį sudaro 5 atviri klausimai, į kuriuos reikia  pateikti išsamius atsakymus. Už teisingą ir išsamų atsakymą į atvirą klausimą skiriami 2 taškai, už neišsamų arba dalinai teisingą  atsakymą – 1 taškas, už  klaidingą  atsakymą arba iš viso neatsakius į klausimą skiriama 0 taškų.

Reikalavimai seminarui: seminaro trukmė – apie 60 min. (žodinio pranešimo trukmė – 30-40 min., diskusijos trukmė – 20-30 min.) Seminare turi būti aptarta nemažiau kaip 20 mokslinių publikacijų. Prieš seminarą privaloma pateikti atspausdintą ir elektroninę žodinio pranešimo pateiktį.

Vertinimo kriterijai:

• seminaro pranešimo struktūra, apimtis ir trukmė (struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, kur pristatoma tema, jos aktualumas, tikslai ir uždaviniai; medžiagos dėstymas tematiniuose skyriuose, kur pateikiama augalų ekologijos tyrimų metodų ir rezultatų analizė ir interpretacija; išvados), darbas yra tinkamos apimties (3 balai);

• analizė ir išvados: analizė labai išsami, išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis nagrinėta medžiaga (5 balai); jei analizė atlikta, bet nėra išsami, išvados ne visada pagrįstos, skiriama 2,5 balo, už paviršutinišką analizę balai neskiriami;

• mokslinis stilius: tinkamai elgiamasi su šaltiniais ir citatomis; formuluotės, stilius ir šaltinių citavimas atitinka mokslinio darbo reikalavimus (2 balai).

Ernestas Kutorga

Radvilė Rimgailė-Voicik

Prof.

Asist.

dr. (HP)

dr.

Patvirtinta Gyvybės mokslų centro Doktorantūros mokyklos Tarybos posėdyje 2021-10-14, protokolo Nr. (4.10)600000-KT-....

Tarybos pirmininkė dr. Daiva Baltriukienė