Agnė Petrošiūtė apgynė disertaciją „Karboanhidrazės IX ir CCL2-CCR2 signalinio kelio slopinimo įvertinimas standžiuosiuose navikuose naudojant in vitro ląstelių ir in vivo pelių modelius” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Moksliniai konsultantai: prof. dr. Daumantas Matulis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); dr. Jurgita Matulienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija);
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: Tarybos pirmininkė - dr. Veronika Viktorija Borutinskaitė – (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); dr. Arvydas Kanopka (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija); dr. Vitalijus Karabanovas (Nacionalinis vėžio institutas, gamtos mokslai, biofizika); dr. Agata Mlynska (Nacionalinis vėžio institutas, gamtos mokslai, biologija); dr. Seppo Parkkila (Tamperės universitetas, Suomija, gamtos mokslai, biochemija).
Navikai išlieka viena iš pagrindinių vaikų mirties priežasčių visame pasaulyje. Priešvėžinio gydymo metu navikuose yra pajungiami įvairūs kompensaciniai mechanizmai, padedantys apeiti vaistų poveikį. Naviko hipoksija ir su ja susijęs tarpląstelinės terpės užrūgštėjimas reikšmingai prisideda prie vėžio progresavimo ir atsparumo gydymui. CAIX, hipoksijos indukuotas fermentas, padeda vėžinėms ląstelėms išgyventi hipoksijos sąlygomis. CCL2-CCR2 signalinis kelias yra svarbus navikų imunosupresinės nišos formavime. Tiek CAIX fermentas, tiek CCL2-CCR2 signalinis kelias yra patrauklūs taikiniai priešvėžinei terapijai. Mūsų darbas nagrinėjo šių taikinių slopinimo galimybes vaikų standžiųjų navikų osteosarkomos ir neuroblastomos modeliuose.
Tai yra pirmasis tyrimas, kuriame bandoma pritaikyti CAIX slopinimo ir CCR2 antagonisto derinį neuroblastomos ksenografte in vivo. Taip pat išanalizavome galimą CAIX fermentui specifinių, su NIR žyme sujungtų, junginių pritaikymą gyvame organizme. Mūsų darbas atskleidė daugialypį CAIX vaidmenį naviko ir monocitų/makrofagų komunikacijoje. Mes, taip pat, parodėme, kad hipoksinės sąlygos keičia skirtingų ląstelių žymenų ekspresiją ir pablogina CCR2 antagonistinį poveikį eksperimentiniame osteosarkomos modelyje.
Visi šie tyrimai gali prisidėti prie tolimesnio priešvėžinio gydymo ir diagnostikos, nukreiptos į hipoksinę naviko nišą, vystymo.
 |
 |