Sidebar

Ar takoskyra tarp akademijos ir mokslinės antreprenerystės egzistuoja? Ar šie du sektoriai galėtų papildyti vienas kitą – ir kaip? Šiuos ir panašius klausimus tarpdisciplininė ekspertų komanda nagrinėjo vykusiame renginyje „Komercializuojant inovacijas: akademija prieš verslą?“.

Renginyje dalyvavo tarptautiniai pranešėjai, kurių perspektyvos paremtos gilia patirtimi verslo, akademijos, rizikos kapitalo ir korporacijų pasauliuose. Renginio tikslas - įkvėpti jaunus mokslininkus Lietuvoje ir paremti jų ateities karjeros sprendimus.

Diskutuodami apie rekomendacijas, kurios galėtų pagerinti Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemą, diskusijos dalyviai ragino standartizuoti technologijų perdavimo sistemą, taip įgalinant daugiau „pumpurinių“ verslų; akcentavo tarpdisciplininio švietimo ir aktyvesnio mokslo ir verslo disciplinų studentų bendradarbiavimo svarbą; bei skatino geresnį filantropinio, viešojo ir investicinio pobūdžio finansavimo sinchronizavimą, siekiant padėti daugiau mokslinių tyrimų paversti komercija. Taip pat pažymėta tarpsektorinio bendradarbiavimo tarp akademijos ir industrijos svarba, siekiant kur paskatas mokslininkams spręsti taikomąsias praktines problemas ir didinti tarptautinių Lietuvoje sukurtų giliųjų technologijų įsigijimų aktyvumą.

Dalyviai taip pat aptarė kokios geriausios tarptautinės praktikos būtų naudingiausios Lietuvai: įskaitant JAV korporatyvinio rizikos kapitalo ir talentų paieškos mechanizmus; Izraelio atsidavimą intensyviam nacionaliniam MTEPI finansavimui; ir naujausią JK vyriausybinę agentūrą ARIA, teikiančią lankstesnį finansavimą didesnės rizikos ir didesnio atlygio tyrimams.

Tarpdiscipliniškumas, greitas mokymasis ir ekosistemos galia

VU Gyvybės mokslų centro (GMC) direktorius prof. Daumantas Matulis pasveikino renginio dalyvius ir pasidžiaugė diskusijų dalyvių tarpdiscipliniškumu, pažymėdamas, kad tai išryškina GMC, kaip didelio poveikio MTEP centro, buriamąją galią.
„Tikiuosi, kad ši diskusija suteiks mūsų studentams ir platesnei GMC bendruomenei vertingų įžvalgų apie akademijos ir kitų sektorių sankirtą.“

Dominykas Milašius, „Delta Biosciences“ bendraįkūrėjas ir „Baltic Sandbox Ventures“ investicijų partneris, ragino studentus demistifikuoti nesėkmės idėją: „Antrepreneriai itin dažnai susiduria su nesėkmėmis. Svarbiausia - remtis kertine antreprenerystės koncepcija, reiteracija: daryti „geresnes“ klaidas ir greičiau iš jų mokytis – neprarandant pasitikėjimo savimi! Gebėjimas greitai mokytis padės jums naviguoti per netikrumą bet kurioje srityje, kurią pasirinksite.“

Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė akcentavo nuolatinio savęs perkūrimo svarbą, ypač susiduriant su naujais iššūkiais. Su studentais ji dalinosi patarimais, kaip geriausiai įveikti neapibrėžtumą, pereinant į kitą profesinę sritį:
„Tai jūsų profesinio gyvenimo pradžia. Galite būti bet kuo – ir profesiniame kelyje daryti bet kokius pasirinkimus. Be to, gyvybės mokslų sektorius yra vienas svarbiausių mūsų ir Lietuvos prioritetų – taigi, jums pasisekė, kad esate šioje srityje! Galimybių yra tikrai daug, tereikia jomis pasinaudoti. Lietuvoje pradeda veikti nauji akseleratoriai, įvairios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų skatinimo programos, daug dėmesio ir išteklių skiriama tarptautinių tinklų kūrimui.“

Kelias į aukštųjų technologijų eksportą

Verslo angelė, Lietuvos verslo angelų tinklo (LitBAN) bendraįkūrėja ir Europos tinklo (EBAN) valdybos narė Rita Sakus taip pat kalbėjo apie galimas pamokas Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemai.

Remdamasi savo patirtimi dirbant su aukštųjų technologijų komercializavimu ir korporatyviniu rizikos kapitalu inovacijomis paremtose Šiaurės Amerikos bendrovėse „Texas Instruments“, „Bay Networks“ ir „Nortel Networks“, ji taip pat kalbėjo apie pasaulinę inovacijų tiekimo grandinę:

Daugelis didžiųjų tarptautinių įmonių, įskaitant gyvybės mokslų gigantes, turi korporatyvinio rizikos kapitalo padalinį, kad ieškotų kaip investuoti į talentingus startuolius ar potencialiai juos įsigyti – dėl jų greičio, efektyvumo ir ekonomiškumo, taip įtraukiant inovacijas į jau egzistuojančią korporaciją“, – aiškino Rita Sakus. - „Tai žinant, nėra jokios priežasties, kodėl kitas gyvybės mokslų vienaragis ar kita Nobelio premija negalėtų būti iš Lietuvos. Tiesą sakant, į Lietuvą atsikrausčiau prieš dvidešimt metų, norėdama padėti sukurti rizikos kapitalo ekosistemą – ir džiaugiuosi galėdama būti klestinčios mūsų ateities dalimi.“

Nuo akademinės bendruomenės iki verslumo – ir atgal

Dr. Liudmyla Prozorovska, „Scale Materials Inc.“ startuolio įkūrėja, pasidalino savo asmenine patirtimi, kuriant DeepTech verslą apsigynus daktaro laipsnį Vanderbilto universitete JAV: „Steigdami savo įmonę nusprendėme eiti privataus finansavimo keliu. Viena vertus, šis kelias sudėtingesnis, nes nėra iš karto pasiekiamos universiteto tyrimų infrastruktūros, tačiau taip pat padeda išsaugoti daugiau laisvės pasirinkti įmonės ir jos vykdomų MTEP projektų strategines kryptis.“

Dr. Prozorovska taip pat skatino daugiau mokslininkų svarstyti apie verslumą: „Kitos galimybės, kurias galėtų apsvarstyti pradedantieji inovatoriai – prisijungimas prie akseleravimo programų ar mokslo parkų.“

Dr. Jonathan Arias, vienos iš VU-EMBL partnerystės instituto laboratorijų vadovas, lygino savo mokslinių tyrimų patirtis trijuose žemynuose ir pasakojo studentams apie savo verslumo kelionę – prisidėjimą prie technologijų startuolio ir kitų antreprenerių mentorystę.

Dr. Arias pripažino, kad verslumas taip pat pakeitė jo požiūrį į mokslą: „Dirbdami pramonės ir startuolių sąsajoje išmoksite sutelkti dėmesį į tai, kas tikrai svarbu. Akademinėje aplinkoje mes dažnai kreipiame dėmesį į sprendimus, kylančius iš mūsų tyrimų; bet pasauliui iš tikrųjų rūpi problemos, su kuriomis jie nuolat susiduria. Man tai buvo paradigmos pokytis – pradėti ieškoti praktinių problemų ir savęs klausti, ar mano sprendimas gali šias praktines problemas išspręsti?

Tolesni žingsniai?

Susirinkusiems studentams, dėstytojams, verslininkams, technologijų skautams ir investuotojams aktyviai įsitraukiant į diskusiją, dalyviai sutiko tęsti konsultacijas technologijų perdavimo klausimais ir padvigubinti pastangas remti inovacijų komercializavimą: per universitetus, akseleratorius, privačiomis investicijomis, viešuoju finansavimu ir parama arba mišria šių pastangų strategija.

Renginį organizavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras ir Baltic Sandbox Ventures, specializuotas giliųjų technologijų rizikos kapitalo fondas, greta kasmet organizuojamos Vilniaus universiteto karjeros savaitės.

gmc sandbox1r

gmc sandbox2r

gmc sandbox3r

gmc sandbox4r

gmc sandbox5r

gmc sandbox6r

gmc sandbox7r

gmc sandbox8r

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos