Mūsų tyrimų grupė priklauso VU GMC Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedrai.
Pilkųjų ruonių tyrimų grupė, vadovaujama dr. Vaidos Survilienės, tyrimus atlieka keliomis kryptimis - pilkųjų ruonių sveikatos, imunologijos ir toksikologijos tyrimai ir pilkųjų ruonių elgsenos tyrimai.
Pilkųjų ruonių sveikatos, imunologijos ir toksikologijos tyrimai
Baltijos jūra išsiskiria itin aukštu antropogeninės kilmės teršalų lygiu. Tarp jų – polichlorinti bifenilai (PCB), organochloriniai pesticidai (OCP) bei per- ir polifluoroalkilo medžiagos (PFAS), dar žinomos kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos (ED). Šie teršalai kelia rimtą grėsmę žmonių ir laukinės gamtos sveikatai – jie sutrikdo imuninės bei endokrininės sistemų veiklą, o jų poveikis ypač žalingas viršutiniams mitybos tinklo plėšrūnams, tokiems kaip jūriniai žinduoliai, gyvenantys chroniškai užterštose ekosistemose. Tačiau iki šiol vis dar mažai žinoma, kaip endokrininę sistemą ardantys junginiai veikia besivystančių ruonių jauniklių sveikatą, imuninę sistemą ir vystymąsi ankstyvaisiais jų gyvenimo etapais.
Mūsų grupės tyrimų tikslas - giliau suprasti šių teršalų poveikį ruonių fiziologiniam bei imuniniam formavimuisi, įtaką pirmų metų jauniklių mirtingumui, ypač klimato kaitos kontekste. Taip pat tikimės, kad tyrimų rezultatai prisidės prie veiksmingesnių reguliavimo priemonių kūrimo bei padės geriau įvertinti galimą taršos poveikį ir žmogaus – ypač kūdikių ir vaikų – sveikatai.
Lauko darbų metu Estijoje renkame įvarius pilkųjų ruonių jauniklių mėginius naudodami efektyviausią tyrimo metodiką, kurios metu stengiamasi sukelti kuo mažesnį ruonių gulyklos trikdymą bei praleisti kuo mažesnį laiką su tiriamu jaunikliu. Komandą sudaro jungtinė Estijos ir Lietuvos patyrusių tyrėjų grupė.
Steroidinių hormonų tyrimai
Norėdami geriau suprasti, kaip aplinkos teršalai veikia pilkųjų ruonių jauniklių vystymąsi, ruonių grupės tyrėjai dr. Vaida Survilienė bei magistro studentė Aistė Radzevičiūtė tiria steroidinius hormonus kraujo plazmoje ir kailio mėginiuose. Tyrimai atliekami bendradarbiaujant tiek su Vilniaus universiteto Medicinos bei Chemijos fakultetų mokslininkais, tiek su užsienio partneriais Kopenhagos bei Norvegijos mokslų ir technologijos universitetuose. Šių tyrimų metu siekiant nustatyti platų hormonų spektrą naudojama pažangus chromatografijos masių spektrometrijos bei ELISA metodai. Tiek tyrimo medžiaga, tiek naudojami metodai leidžia sudaryti visuminį hormoninių pokyčių vaizdą nuo vystymosi gimdoje iki ankstyvo vystymosi laikotarpio po gimimo.
 |
 |
 |
Imuninės sistemos tyrimai
Ruoniai per maisto grandinę arba kontaktuodami su kitais gyvūnais susiduria su įvairiais virusais, tarp jų ir tokiais, kurie infekuoja žmones arba yra jiems artimi. Dr. Indre Kučinskaitė-Kodzė su magistro studentu Tomu Vainausku ruoniukų kraujyje ieško žmogui būdingiems virusams, pvz. gripui, covid, kiaulytei, tymams specifinių antikūnų. Jų buvimas kraujyje rodo, kad ruoniai jau buvo susidūrę su šiais virusais. Šis tyrimas atveria naujas perspektyvas virusų paieškai ruoniuose ir jų vaidmens supratimui zoonozių perdavimo grandinėje.
Pilkųjų ruonių elgsenos tyrimai
Pilkųjų ruonų (Halichoerus grypus) elgsena yra įvairi, subtili, ji keičiasi su amžiumi ir metų eigoje bei yra sudėtinga tyrinėti dėl vandeninio ir nuošalaus ruonių gyvenimo būdo. Ypač mažai žinoma apie jaunų individų elgseną, ankstyvąjį jauniklių vystymąsi, steroidinių hormonų, veikiančių nervinės, imuninės ir reprodukcinės sistemų formavimąsi, poveikį. Šiuo metu atliekami tyrimai, kurių tikslas įvertinti pilkųjų ruonių socialinės elgsenos kaitą ir steroidinių hormonų koncentracijos pokyčius ankstyvosios ontogenezės periodu (nuo atjunkymo iki brandos).
Reprodukcinis sėkmingumas ir tyrimai natūraliose buveinėse
Dokt. Laura Stukonytė tiria klimato kaitos poveikį Baltijos jūros pilkųjų ruonių reprodukcinei pastangai ir sėkmei. Tyrimas pradėtas 2025 metais ir tęsis iki 2027 metų. Savo tyrimo metu Laura naudoja dronus bei stacionarias kameras, kurių pagalba renkami duomenys pilkųjų ruonių veisimosi kolonijose Estijoje, Saarema salose. Šie duomenys bus kombinuojami su istoriniais duomenimis, partnerių organizacijos ProMare rinktais nuo 1991 metų. Šio tyrimo metu stebimas patelių veisimosi vietų pasirinkimas, elgsena, veisimosi sezono pradžios ir trukmės pokyčiai bei reprodukcinių rodiklių priklausomybė nuo veisimosi vietos ir metų.
Pilkųjų ruonių socialinės elgsenos formavimasis
Socialinės elgsenos ir ją veikiančių veiksnių tyrimai ankstyvuoju vystymosi etapu galėtų padėti geriau suprasti pilkųjų ruonių judėjimą vandenyje ir sausumoje, telkimąsi į būrius, ruonių gebėjimą atpažinti atskirus individus bei elgsenos pokyčius jaunikliui augant. Kadangi ruonius stebėti laisvėje, ypač ankstyvuoju jų vystymosi periodu nėra paprasta, tyrimai nelaisvėje tampa gera alternatyva. Bendradarbiaujant su Lietuvos jūrų muziejumi ir Klaipėdos universitetu, siekiame išsiaiškinti socializacijos reikšmę ir socialinės elgsenos formavimosi ypatumus ir jų reikšmę besivystantiems jauniems pilkiesiems ruoniams reabilitacijos metu. Šie tyrimai gali prisidėti prie nelaisvėje laikomų ruonių gerovės standartų tobulinimo.