Sausio 12 d.13 val. R402 auditorijoje VU GMC Biochemijos instituto Ląstelės molekulinės biologijos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Giedrė Valiulienė gins disertaciją „Epigenetinis reguliavimas ir leukemija – naujų biologinių, molekulinių ir terapinių aspektų tyrimai” fizinių mokslų srities biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Darbo vadovė – prof. Rūta Navakauskienė. 

 

Disertacijos anotacija

Kasmet keletui tūkstančių žmonių visame pasaulyje diagnozuojama ūminė promielocitinė leukemija (ŪPL). Įprastai ji gydoma retinoine rūgštimi (RA) kartu su chemoterapiniais junginiais. Nepaisant to, kad tokia gydymo strategija yra gana efektyvi, vis dar didele problema išlieka gydymui RA atsparūs atvejai. Yra žinoma, kad ŪPL atsparumą RA gali pašalinti epigenetiškai aktyvūs junginiai. Be to, parodyta, kad kitų leukemijų tipų atveju nepakankamas atsakas į gydymą su RA taip pat priklauso nuo nepalankios epigenetinės būsenos.


Šiuo darbu siekta įvertinti epigenetinio reguliavimo įtaką žmogaus ŪPL ląstelių granulocitinei diferenciacijai. Atliktais tyrimais pirmą kartą parodyta, kad histonų deacetilazių slopiklis (HDACi) belinostatas (PXD101), histonų metiltransferazių slopikliai (HMTi) BIX-01294 bei 3-deazaneplanocinas A sustiprina RA indukuotą žmogaus ŪPL ląstelių NB4 ir HL-60 diferenciaciją į granulocitus. Gauti rezultatai in vitro lygmenyje patvirtino ŪPL epigenetinės terapijos efektyvumą. Naudotų junginių terapinis poveikis įvertintas ir in vivo sistemoje. Parodyta, kad gydymas belinostato, 3-deazaneplanocino A ir RA kombinacija prailgina ŪPL ksenograftinių pelių išgyvenimo trukmę, apsaugo jas nuo auglių susiformavimo. Be to, pirmą kartą įvertinta epigenetinės terapijos įtaka histonų modifikacijų pokyčiams ŪPL ksenograftinių pelių augliuose ir audiniuose. Šie duomenys gali pasitarnauti tolimesniems ŪPL epigenetinės terapijos klinikiniams tyrimams.