Sidebar

VU GMC mokslininkams – dvi Lietuvos mokslo premijos

Vasario 5 d. Lietuvos mokslų akademijoje paskelbti 2017 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai. Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse dvi premijos paskirtos VU GMC Biotechnologijos instituto mokslininkams.

Lietuvos mokslo premija įvertintas profesorius Saulius Klimašauskas už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai“. Kita premija atiteks profesoriui Virginijui Šikšniui, dr. Giedriui Gasiūnui, dr. Tomui Šinkūnui ir dr. Tautvydui Karveliui už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki  genų redagavimo technologijos“.

Trumpai apie laureatų darbus:

Prof. V. Šikšnys, dr. G. Gasiūnas, dr. T. Šinkūnas ir dr. T. Karvelis. „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki  genų redagavimo technologijos“

CRISPR-Cas sistemos veikia kaip primityvi bakterijų imuniteto sistema ir padeda joms apsisaugoti nuo virusų. Bakterijos, turinčios šias sistemas, įsimena sutiktus virusus, įsistatydamos viruso DNR fragmentus į savo genomą, o jei virusas-įsibrovėlis vėl puola – jį sunaikina. Virusai kartais sugeba įveikti šį barjerą. Todėl, norint apsaugoti svarbias bakterijas, būtina suprasti, kaip veikia CRISPR-Cas sistemos . Buvo tiriama, kaip dvi skirtingos CRISPR-Cas sistemos apsaugo pieno pramonėje naudojamas Streptococcus thermophilus bakterijas. Nustatyta, kad vienu atveju CRISPR-Cas sistema koduoja sudėtingą baltymų ir RNR kompleksą, vadinamą Cascade, kuris atpažįsta ir pažymi viruso DNR, kurią tada sunaikina kitas baltymas, vadinamas Cas3. Kitu atveju apsaugą suteikia vienintelis Cas9 baltymas, veikiantis kaip DNR molekulių žirklės. Panaudodamas mažą crRNR molekulę, Cas9 atpažįsta viruso DNR ir ją perkerpa. VU GMC mokslininkai pirmieji parodė, kad keičiant crRNR Cas9 baltymą galima priversti kirpti bet kokią norimą DNR seką. Tai atvėrė kelius Cas9 pagrindu kurti technologijas, kurios ateityje padės gydyti genetines ligas, spręsti sveikatos ir pasaulines maisto trūkumo problemas. 

Prof. S. Klimašauskas. „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai“

Ypatingas vaidmuo ląstelės reguliatoriniuose procesuose tenka epigenetiniams reiškiniams, kurie lemia genų raiškos profilį ir yra siejami su žmogaus ligų atsiradimu. Vieni iš kertinių epigenetinių ląstelės komponentų yra DNR nukleotidų modifikacija bei mažosios nekoduojančios RNR. Šiame darbe ištirti daugybės DNR ir RNR modifikuojančių fermentų veikimo mechanizmai. Pirmąkart pademonstruotas DNR ir RNR metiltransferazių potencialas naudoti sintetinius kofaktoriaus S-adenozilmetionino analogus. Taip pat atskleistos netikėtos DNR citozino-5 metiltransferazių sąvybės katalizuoti netipines prijungimo ir skėlimo reakcijas, leidžiančias kryptingai modifikuoti citozino bazes DNR sudėtyje. Naujų žinių pagrindu naudojant baltymų inžinerijos ir naujos kartos genomikos metodus sukurti nauji efektyvūs molekuliniai įrankiai citozino būsenų identifikavimui ir jų pasiskirtymo genome analizei, pasiūlyti nauji metodai mažų nekoduojančių RNR žymėjimui ir tyrimams.   

Siekiant sudaryti sąlygas mokslui plėtoti ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos