Sidebar

S. Činčiūtė sėkmingai apgynė disertaciją

Lapkričio 27 d. Gyvybės mokslų centre Sigita Činčiūtė sėkmingai apsigynė disertaciją „Lyties ir rankiškumo įtaka žmogaus prieškaktinės skilties tyrimuose registruojamam hemodinaminiam atsakui” biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2015–2019 metais Vilniaus universitete (vadovas – prof. dr. Osvaldas Rukšėnas).

Anotacijoje autorė teigė, kad disertacijoje nagrinėjamas lyties ir rankiškumo poveikis žmogaus prieškaktinės skilties hemodinaminiam atsakui (HA) atliekant klasikinį neuropsichologinį Viskonsino kortelių rūšiavimo testą (VKRT)pritaikant funkcinę artimųjų infraraudonųjų spindulių spektroskopiją (fNIRS). Disertaciją sudaro du atskiri moksliniai projektai. Pirmasis mokslinis projektas apima fNIRS prietaiso tinkamo suaugusio žmogaus prieškaktinės skilties tyrimams sukūrimą. Jo metu, galutinio prietaiso veikimui patvirtinti pasirinkta gerai žinoma, standartine pažintinių procesų užduotimi laikoma VKRT. Mokslinėje bendruomenėje šis testas laikytas nejautriu lyties ir rankiškumo faktoriams dėl skirtumų elgesio rezultatuose nebuvimo. Tačiau nors elgesio rezultatai pirmojo projekto metu iš tiesų neišsiskyrė, visgi funkcinio neurovaizdinimo rezultatai parodė tam tikrus nesutapimus. Panašius neatitikimai atliekant smegenų tyrimus anksčiau buvo nustatyti ir kitų mokslinių tyrėjų, tačiau to priežastys iki galo neišaiškintos.

Taip pat pastebėta, kad dalyvių sudėtis pagal lytį ir rankiškumą ankstesniuose tyrimuose nebuvo įvertinta, nors tokių veiksnių įtaka neuromoksluose yra plačiai tyrinėjama. Tokiu pagrindu, antrasis mokslinis projektas sutelktas į lyties ir rankiškumo poveikio prieškaktinės skilties HA tyrimui VKRT metu. Siekiama įvertinti ar lytiniai hormonai, su rankiškumu susijusi funkcinė lateralizacija, ir nuo lyties priklausomas kairiarankiškumas gali atsispindėti žmogaus prieškaktinės skilties funkciniame neurovaizdinime todėl tyrimas buvo atliktas su pristatomų tyrimu sričiai iki šiol didžiausia ir nuosekliausią rankiškumą turinčia sveikų dalyvių grupe. Disertacijos išvados teigia, kad sveikų asmenų grupėse rasti reikšmingi funkcinio neurovaizdinimo skirtumai yra susiję su lytimi, tačiau ne visi rezultatai gali būti analogiškai susieti su dalyvių rankiškumu.

Sveikiname kolegę!

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos