Sidebar

Dantytosios klajūnės iš Kalahario dykumos kaukolė – jau VU Zoologijos muziejuje

Afrikos pietinėje dalyje esanti Kalahario dykuma yra didžiausias ištisinis smėlio ruožas pasaulyje. Gausiausią šios dykumos plėšrūnų populiaciją sudaro naktimis pavieniui klajojačios rudosios hienos (Parahyaena brunnea (Thunberg, 1820)).

Šios plėšrūnės gali perkąsti storiausius kaulus, tačiau medžiotojos iš jų labai prastos – tikimybė sugauti auką yra tik 7 proc. iš visų bandymų, todėl dažniausiai rudosios hienos klajoja ieškodamos kitų plėšrūnų palikto grobio likučių. Šie į šunis panašūs, bet genetiškai artimesni katinams gyvūnai gali maitintis ne tik mėsa, bet ir paukščių kiaušiniais, vabzdžiais, ropliais, uogomis, vaisiais. Kai lietaus iškrenta mažiau nei  100 mm per metus, hienos neretai pasigardžiuoja laukiniais arbūzais – vaisiais, kuriuose sukaupta ypač daug vandens.  

Rudoji hiena nelinkusi dalytis savo maistu. Užtikusi negyvą antilopę pirmiausia jos kūną suplėšo į gabalus, o paskui juos paslepia įvairiose vietose. Savo „slaptavietes“ pažymi tam tikru kvapu, kad išalkusi galėtų sugrįžti ir pasimaitinti. Žinomas atvejas, kad rudoji hiena, užtikusi apleistą stručio lizdą su 26 kiaušiniais, pati suėdė tik tris iš jų, o keturias valandas praleido bandydama paslėpti likusią dalį...

Šis Afrikos gyventojų ne itin mėgstamas gyvūnas yra gausiai medžiojamas ir naikinamas, todėl kai kuriuose regionuose sparčiai nyksta.

Parengė VU Zoologijos muziejaus savanorė Kamilė Ižganaitytė

Rudoji hiena pasižymi šiai šeimai būdingais trečiaisiais premoraliniais dantimis, kurie skirti kaulų laužymui. Gedimino Vaitiekūno dovanota kaukolė iš Limpopo. K. Ižganaitytės nuotrauka

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos