09.3.3-LMT-K-712-18-0003 ,,Netvarkių baltymų ir fosfolipidinių membranų sąveika: galima neurodegeneracijos priežastis (NeuroMisFolDe)”
Įgyvendinant 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant individualius „Horizontas 2020“ MTEP projektus
Projekto vykdymo laikotarpis : 2020-04-01 iki 2022-03-30
Mokslinio tyrimo vadovas: dr. Rima Budvytė
Neurodegeneracinės ligos pasižymi progresyvia smegenų disfuncija ir ląstelių žūtimi specifinėse smegenų vietose, susijusiose su mąstymu bei atmintimi.
Neuronų praradimas yra siejamas su tam tikrų baltymų konformacijos pasikeitimu ir šių netvarkingų baltymų agregacija ir kaupimusi tiek ekstraląstelinėje tiek viduląstelinėje erdvėje. Teikiamo projeko pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti galimus veiksnius, kurie molekuliniame lygyje gali būti susiję su biocheminiais ir biofizikiniais reiškiniais, iššaukiančiais ar skatinančiais neurodegeneraciją. Projektas bus nukreiptas į vieną iš svarbiausių reiškinių: sąveiką tarp netvarkių baltymų agregatų ir fosfolipidinių membranų.
Vienas pagrindinių projekto tikslų bus toksiškųjų netvarkių baltymų: b-amiloido, s100A9 ir alfa-sinukleino agregacijos ir jų morfologijos procesai, kurie bus tiriami pasitelkiant struktūrinius analitinius metodus: AFM, dinaminės šviesos sklaidos (DLS). Dirbtinės, ant kietų paviršių suformuotos, prikabintos fosfolipidinės membranos (tBLM) tarnaus kaip eksperimentinė platforma, sąveikos, tarp netvarkių baltymų agregatų ir membranos, tyrimams. Bus siekiama suformuoti neuronų membraną imituojančias tBLM, panaudojant realius neuronų lipidinius ekstraktus.
Tiriant netvarkių baltymų agregatų - membranos sąveiką, paviršinė tBLM architektūra ir stabilumas, leis mums pritaikyti ir panaudoti unikalius paviršiui jautrius metodus: elektrocheminio impedanso spektroskopiją (EIS), , suminio dažnio generaciją (SFG). Tikimasi, jog bus nustatomas galimas ryšys, suderinamas su membranos pažaida, tarp agregatų dydžio, morfologijos ir stuktūrinių pokyčių, kuris padės suprasti membranos pažeidimo molekulinius už neurodegeneraciją, atsakingus veiksnius. Projekto rezultatus numatome publikuoti recenzuojamame mokslo straipsnyje (1 kvartilės pagal Thomson Reuters Web of Knowledge).
09.3.3-LMT-K-712 „Šikšnosparnių gripo virusų tyrimai“
VU GMC Biotechnologijos institute vykdomas projektas „Šikšnosparnių gripo virusų tyrimai“, finansuojamas pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant individualius „Horizontas 2020“ MTEP projektus“. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.
Projekto trukmė: 2018-08-01–2021-07-31.
Projekto vadovas – dr. Mindaugas Juozapaitis.
Projekto tikslas – sukurti naujus metodus šikšnosparnių gripo virusų gyvybinio ciklo savybėms tirti; nustatyti, su kokiu ląstelės paviršiaus receptoriumi šikšnosparnių gripo virusai sąveikauja užkrėsdami ląstelę; ištirti, ar šikšnosparnių gripo viruso pagrindu sukonstruoti chimeriniai virusai gali būti panaudoti vakcinų prieš paukščių gripą gamybai.
09.3.3-LMT-K-718-01-0008 „Naujos technologijos rekombinantinių alergenų kūrimui“
Projektas finansuojamas Europos Regioninės plėtros fondo lėšomis pagal Priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą ,,Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami “
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – dr. Gintautas Žvirblis.
Projektas įgyvendinamas nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2022 m. sausio 7 d.
Santrauka. Projekto tikslas - šiuo projektu siekiama sukurti naują universalią baltyminių rekombinantinių alergenų raiškos ir gryninimo platformą bei paruošti atviros prieigos rekombinantinių alergenų kolekciją (banką), sudarytą iš gerai apibūdintų alergenų ir jų producentų. Universali platforma bus pritaikyta rekombinantinių alergenų biosintezei bakterijų, mielių, žinduolių ir augalų ląstelių kultūrose. Tai suteiks galimybes parinkti optimalias biosintezės sąlygas konkretiems alergenams, užtikrinant aukštą jų raiškos lygį, efektyvų gryninimą ir tinkamą struktūrą. Platformos efektyvumas bus įvertintas, tiriant sukurtų rekombinantinių alergenų struktūrą, antigeniškumą ir panašumą su natūraliais alergenais.
Siekiamas rezultatas: projekte bus vystomos pažangios molekulinės technologijos, turinčios didelį potencialą alergijų diagnostikai ir imunoterapijai ir ilgalaikėje perspektyvoje galinčios užtikrinti geresnę asmens ir visuomenės sveikatą.