14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) ASTA LUČIŪNAITĖ gins daktaro disertaciją „Makrofagų aktyvacijos molekulinių mechanizmų tyrimai”. Mokslinė konsultantė – prof. dr. Aurelija Žvirblienė
Disertacijos anotacija: Makrofagai – imuninės ląstelės, atliekančios apsauginę ir homeostatinę funkciją. Vienas iš įgimtojo imuniteto apsaugos mechanizmų, vykstančių makrofaguose, yra inflamasomos aktyvinimas, kuris taip pat siejamas su daugeliu uždegiminių ligų. NLRP3 inflamasoma gali būti sužadinama įvairiais veiksniais. Mažai žinoma apie inflamasomos aktyvinimo baltymų oligomerais mechanizmus. Mūsų tikslas buvo ištirti makrofagų aktyvinimą skirtingos struktūros oligomeriniais baltymais.
Šiame tyrime makrofagus veikėme skirtingais baltymais: amiloidų beta (Aβ) mažais oligomerais ir protofibrilėmis; paramiksovirusų filamentinės struktūros N baltymais; sferinėmis poliomos virusų į virusus panašiomi dalelėmis (VLP). Vertinome uždegiminių citokinų sekreciją bei NLRP3 inflamosomos aktyvinimą pagal IL-1β sekreciją, aktyvios kaspazės-1 bei ASC dalelių susidarymą.
Nustatėme, kad abiejų struktūrų Aβ oligomerai sukėlė inflamasomos aktyvinimą. Tai rodo, kad imuninis atsakas gali būti sukeliamas dar prieš atsirandant Aβ fibrilių sankaupoms Alzheimerio ligos metu, tad pirminės amiloidų struktūros galėtų būti neurouždegiminio atsako šaltinis. Iš tirtų virusinių baltymų tik VLP sukėlė uždegiminį atsaką ir aktyvino inflamasomą. VLP sukėlė lizosomų pažaidas bei K+ išėjimą iš ląstelės ir tokiu būdu aktyvino inflamasomą.
Šis tyrimas rodo, kad oligomerinių baltymų struktūros ypatumai gali lemti uždegiminį atsaką. Taip pat patvirtina NLRP3 inflamasomos vaidmenį makrofagams reaguojant į skirtingos struktūros antigenus.
Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.