Sidebar

 

Moteriška hormoninė kontracepcija (tabletės, spiralės ir kt.) yra vienas populiariausių apsaugos nuo nėštumo metodų. Šio metodo populiarumas auga, vartojimo pradžios amžius jaunėja, o vartojimo trukmė ilgėja. Nors pagrindinis hormoninės kontracepcijos taikinys yra reprodukcinė sistema, yra žinoma, kad hormoninės kontracepcijos vartojimas taip pat veikia moterų smegenų struktūrą ir funkcijas. Tyrimai rodo morfologinius ir funkcinius pokyčius smegenų srityse, susijusiose  su socialiniu - emociniu elgesiu ir kognityvinėmis funkcijomis, pvz. prefrontalinėje žievėje, pogumburyje, migdoliniuose kūnuose, hipokampe. Vis tik, dauguma iki šiol atliktų tyrimų vertino momentinį, trumpalaikį hormoninės kontracepcijos poveikį, pavyzdžiui lygino įvairius parametrus tarp hormoninę kontracepciją vartojančių ir nevartojančių moterų, vertino smegenų aktyvumo ar užduočių atlikimo skirtumus tarp aktyvios ir pasyvios hormoninės kontracepcijos vartojimo fazių, ar tarp vartojančių hormoninę kontracepciją vs placebo trijų-šešių mėnesių laike. Tuo tarpu žinių apie ilgalaikį hormoninių kontraceptikų vartojimo poveikį moterų smegenų funkcijoms tebėra labai mažai (apžvelgta: Cahill, 2018, Lewis et al., 2019, Brønnick et al., 2020).

Siūlomo doktorantūros projekto tikslas – moterų, vartojančių hormoninę kontracepciją, bendros savijautos, socialinės - emocinės elgsenos ir kognityvinių funkcijų įvertinimas sąsajoje su vartojimo trukme. Tam planuojamas psichofiziologinis tyrimas, kuriame moterys bus kviečiamos dalyvauti kelis kartus, siekiant įvertinti tiriamų parametrų dinamiką. Subjektyvus moterų bendros savijautos ir psichinės sveikatos vertinimas bus atliekamas naudojant klausimynus. Objektyviam įvertinimui bus taikomos emocijų suvokimo, reguliavimo, erdvinių gebėjimų vertinimo ir pan. užduotys, kurių metu bus registruojami užduočių atlikimo parametrai bei smegenų, veido raumenų elektrinis aktyvumas (elektroencefalograma, elektromiograma ir kt.). Lytinių hormonų koncentracijų nustatymui bus naudojamas ELISA metodas.

Tyrimai bus atliekami Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedroje.

Mokslinis vadovas: dr. Ramunė Grikšienė, Biomokslų institutas, GMC, VU

El. p.:

Tel.: +370 5 239 8218

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos