Sidebar

Ilgėjant moterų gyvenimo trukmei net trečdalį savo gyvenimo, nuo maždaug 45-55 m., moteris gyvena po menopauzės. Menopauzė tai natūralus senėjimo reiškinys, kuomet senkant kiaušidžių funkcijai mažėja moteriškų lytinių hormonų koncentracijos kraujyje. Estrogeno ir progesterono koncentracijos kritimas ir gonadotropinių hormonų koncentracijos didėjimas lemia pokyčius visame organizme, įskaitant virškinimo bei nervų sistemą. Pavyzdžiui ankstyvieji menopauzės simptomai (karščio pylimas, gausus prakaitavimas, dažnas širdies ritmas ir kraujospūdžio svyravimais) siejami su pokyčiais autonominėje nervų sistemoje. Tuo tarpu dažnai pasitaikantys miego sutrikimai, nuovargis, nerimas, depresija, dirglumas, išsiblaškymas ir atminties susilpnėjimas gali vystytis dėl su hormonų pokyčiais susijusio neurocheminio disbalanso. Kita vertus, dalis moterų nepatiria menopauzės simptomų, todėl faktorių, lemiančių menopauzės simptomų pasireiškimą, tyrimai galėtų suteikti žinių kaip palengvinti simptomus menopauzę ypač sunkiai išgyvenančioms moterims.

Vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos autonominės nervų sistemos, smegenų neurochemijos ir kitiems pokyčiams menopauzės periodu, yra žarnyno mikrobiotos ir smegenų sąveika. Yra žinoma, kad žarnyno mikrobiota dalyvauja estrogeno metabolizme, daro įtaką nutukimo ir osteoporozės išsivystyme po menopauzės, yra susijusi su neuropsichiatrinių ligų vystymusi. 

Siūlomo doktorantūros projekto tikslas - įvertinti žarnyno mikrobiotos ryšį su moterų ankstyvųjų simptomų pasireiškimu ir psichine sveikata menopauzės metu..

Mokslinis vadovas: dr. Ramunė Grikšienė, Biomokslų institutas, GMC, VU 

Mokslinis konsultantas: dr. Aurelijus Burokas, Biochemijos institutas, GMC, VU

Kontaktai:

El. p.: ,

Tel.: +370 5 2398218, +370 5 223 4377

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos