Sidebar

Valstybės profesoriai

Projektas „Chronoepigenetinių šizofrenijos žymenų paieška“ (kodas 09.3.3.-LMT-K-712-17-0008)

Įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“ Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute vykdomas projektas „Chronoepigenetinių šizofrenijos žymenų paieška“ (kodas 09.3.3.-LMT-K-712-17-0008). Projekto trukmė – 2020-04-06 – 2023-08-31. Mokslinio tyrimo vadovas – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Artūras Petronis

Projekto tikslas – atrasti kliniškai informatyvius šizofrenijos žymenis, naudojant chronoepigenetinius metodus.

Santrauka

Šizofrenija (angl. schizophrenia, SCH) yra chroninė psichikos liga, pasireiškianti sunkiais mąstymo ir emociniais sutrikimais bei elgsenos pokyčiais, kuria suserga vienas iš ~100 žmonių. SCH molekulinių mechanizmų išaiškinimas ir žymenų suradimas būtų labai svarbus biomedicininiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu. Chronoepigenetiniai tyrimai, registruojantys epigenetinius virsmus tame pačiame individe per trumpus laiko intervalus, gali atverti naujas galimybes SCH žymenų paieškoje. Mūsų ankstesni eksperimentai rodo, kad greitai besikeičiančios epigenomo dalys gali būti svarbūs epigenetinio sutrikimo šaltinis, ir tokios chronoepigenetinės "klaidos" gali būti panaudojamos kaip ligos žymenys.

Šiame projekte mes tirsime chronoepigenetinį variabilumą SCH ligonių ir kontrolinių asmenų leukocituose. Kiekviename individe mes ivertinsime epigenetinės modifikacijos lygius 100 tūkstančių nukleotidų ir sudarysime jų chronoepigenetinio variabilumo profilį. Šie profiliai bus analizuojami naudojantis bioinformatikos metodais, siekiant identifikuoti ligai specifinius žymenis. Toks tyrimas gali atskleisti kiekvieno paciento ligos molekulinius ypatumus, kurie būtų žymiai informatyvesni, lyginant su tradiciniais ligonių ir kontrolių “vidurkių” palyginimais. Individualizuoti chronoepigenetiniai žymenys atvertų eilę naujų psichinių ligų diagnostinių, gydymo ir prognostinių galimybių.

Šis originalus projektas žymi plataus masto žmogaus molekulinių tyrimų pradžią Lietuvoje. Jis padės sutelkti naują tyrėjų grupę ir visokeriopai prisidės prie psichiatrų, molekulinių biologų ir bioinformatikų kvalifikacijos kėlimo. Eksperimentiniai metodai sukurti ir išbandyti šiame projekte gali būti pritaikomi įvairioms kitoms ligoms, tuo reikšmingai prisidedant prie Lietuvos ir Europos Sąjungos bazinio mokslo ir taikomųjų tyrimų vystymo.

Projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-17-0008} pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

 

ES x

Projektas „Genetiniai ir molekuliniai Tbx5a vaidmens širdies regeneracijoje tyrimai“ (kodas 09.3.3.-LMT-K-712-17-0014)

Įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“ Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute vykdomas projektas „Genetiniai ir molekuliniai Tbx5a vaidmens širdies regeneracijoje tyrimai“ (kodas 09.3.3.-LMT-K-712-17-0014). Projekto trukmė – 2020-04-10 – 2023-08-31. Mokslinio tyrimo vadovas – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Darius Balčiūnas

Projekto tikslas – Nustatyti molekulinius mechanizmus kurie įgalina pažeistos Danio rerio širdies regeneraciją.

Santrauka Regeneracija yra vienas iš įdomiausių gyvosios gamtos reiškinių. Kai kurie organizmai, įskaitant Homo sapiens, pasižymi prastais regeneraciniais gebėjimais: juose audinių pažeidimai dažniausiai palieka randus. Kiti, kaip žuvelė Danio rerio, yra pajėgūs regeneruoti įvairius pažeistus audinius. Širdies audinys čia ne išimtis: miokardo infarkto pasekoje žmogaus (ir pelės) širdies raumuo numiršta ir yra pakeičiamas randu, kas negrįžtamai pablogina širdies funkciją. Tuo tarpu pažeista žuvelės Danio rerio širdis sugeba regeneruoti: mėnesio ar dviejų eigoje sužeistas širdies skilvelis pilnai atsistato ir širdis tampa neatskiriama nuo nepažeistos. Mūsų ilgalaikis tikslas yra suprasti genetinius ir molekulinius mechanizmus kurie reguliuoja šį procesą.

Mes neseniai nustatėme kad transkripcijos faktorius Tbx5a yra būtinas širdies regeneracijai Danio rerio. Šio projekto metu mes išanalizuosime sąlyginį Tbx5a mutantą ir nustatysime kuriame širdies regeneracijos etape pasireiškia mūsų pastebėtas defektas. Mes nustatysime genus kurių raišką širdies homeostazės bei regeneracijos metu reguliuoja Tbx5a transkripcijos faktorius. Galiausiai mes atliksime vienos ląstelės genų raiškos tyrimus normaliose, pažeistose bei mutantinėse širdyse. Šiame projekte aprašyti tyrimai suteiks žinias kurias laikui bėgant bus galima pritaikyti pagerinant aukštesniųjų stuburinių širdies raumens regeneracines galimybes.

Projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-17-0014} pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

 ES x

Apie GMC

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos