S-SEN-20-1 ,,Vakcinos prieš hospitalinį patogeną Acinetobacter baumannii kūrimas”
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų institute vykdomas projektas „Vakcinos prieš hospitalinį patogeną Acinetobacter baumannii kūrimas” (S-SEN-20-1). Projektas finansuojamas pagal nacionalinę mokslo programą “Sveikas senėjimas”
Projekto trukmė: 2020-01-23 – 2021-12-31
Projekto vadovė – vyresnioji mokslo darbuotoja Julija Armalytė.
Projekto santrauka: Pagyvenę žmonės dėl dažnesnio lankymosi gydymo įstaigose, su ligomis susijusių komplikacijų, linkę dažniau susirgti infekcinėmis ligomis. Ilgesnė hospitalizacija didina ligoninėje įgytų (hospitalinių) infekcijų tikimybę. Pasaulio ir Lietuvos ligoninėse plinta antibiotikams atsparios bakterijos, kurių sukeltų infekcijų gydymas yra sudėtingas dėl bakterijų atsparumo beveik visų klasių antibiotikams. Šioms bakterijoms priskiriamas ir oportunistinis patogenas Acinetobacter baumannii. Didėjantis A. baumannii atsparumas antibiotikams verčia ieškoti alternatyvių gydymo priemonių. Vienas iš alternatyvių būdų gydyti ar išvengti antibiotikams atsparių bakterijų infekcijų – vakcinų panaudojimas. Šiuo metu žinomos sėkmingos vakcinos prieš keletą patogeninių bakterijų, todėl susidomėta ir vakcinų prieš A. baumannii galimybėmis.
Projekto tikslas – ištirti su ląstelės apvalkalu susijusio A. baumannii Blp baltymo tinkamumą vakcinų kūrimui. Absoliuti dauguma klinikoje paplitusių A. baumannii padermių gamina Blp baltymą, o šio baltymo domenai sukelia imuninį atsaką ir apsaugo nuo vėlesnės letalios A. baumannii infekcijos pelių modelyje. Ieškosime Blp baltymo regionų, esančius A. baumannii bakterijos paviršiuje ir tirsime juos kaip vakcinos kandidatus. Šeimininko imuninio atsako sustiprinimui numatome Blp baltymo fragmentus taip pat eksponuoti ant į virusus panašių dalelių (angl. virus-like particles, VLP). Šis metodas dar nėra naudotas A. baumannii specifinių antigenų pateikimui.
09.3.3-LMT-K-712-18-0003 ,,Netvarkių baltymų ir fosfolipidinių membranų sąveika: galima neurodegeneracijos priežastis (NeuroMisFolDe)”
Įgyvendinant 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant individualius „Horizontas 2020“ MTEP projektus
Projekto vykdymo laikotarpis : 2020-04-01 iki 2020-03-30
Mokslinio tyrimo vadovas: dr. Rima Budvytė
Neurodegeneracinės ligos pasižymi progresyvia smegenų disfuncija ir ląstelių žūtimi specifinėse smegenų vietose, susijusiose su mąstymu bei atmintimi.
Neuronų praradimas yra siejamas su tam tikrų baltymų konformacijos pasikeitimu ir šių netvarkingų baltymų agregacija ir kaupimusi tiek ekstraląstelinėje tiek viduląstelinėje erdvėje. Teikiamo projeko pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti galimus veiksnius, kurie molekuliniame lygyje gali būti susiję su biocheminiais ir biofizikiniais reiškiniais, iššaukiančiais ar skatinančiais neurodegeneraciją. Projektas bus nukreiptas į vieną iš svarbiausių reiškinių: sąveiką tarp netvarkių baltymų agregatų ir fosfolipidinių membranų.
Vienas pagrindinių projekto tikslų bus toksiškųjų netvarkių baltymų: b-amiloido, s100A9 ir alfa-sinukleino agregacijos ir jų morfologijos procesai, kurie bus tiriami pasitelkiant struktūrinius analitinius metodus: AFM, dinaminės šviesos sklaidos (DLS). Dirbtinės, ant kietų paviršių suformuotos, prikabintos fosfolipidinės membranos (tBLM) tarnaus kaip eksperimentinė platforma, sąveikos, tarp netvarkių baltymų agregatų ir membranos, tyrimams. Bus siekiama suformuoti neuronų membraną imituojančias tBLM, panaudojant realius neuronų lipidinius ekstraktus.
Tiriant netvarkių baltymų agregatų - membranos sąveiką, paviršinė tBLM architektūra ir stabilumas, leis mums pritaikyti ir panaudoti unikalius paviršiui jautrius metodus: elektrocheminio impedanso spektroskopiją (EIS), , suminio dažnio generaciją (SFG). Tikimasi, jog bus nustatomas galimas ryšys, suderinamas su membranos pažaida, tarp agregatų dydžio, morfologijos ir stuktūrinių pokyčių, kuris padės suprasti membranos pažeidimo molekulinius už neurodegeneraciją, atsakingus veiksnius. Projekto rezultatus numatome publikuoti recenzuojamame mokslo straipsnyje (1 kvartilės pagal Thomson Reuters Web of Knowledge).
09.3.3-LMT-K-712 „Šikšnosparnių gripo virusų tyrimai“
VU GMC Biotechnologijos institute vykdomas projektas „Šikšnosparnių gripo virusų tyrimai“, finansuojamas pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant individualius „Horizontas 2020“ MTEP projektus“. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.
Projekto trukmė: 2018-08-01–2021-07-31.
Projekto vadovas – dr. Mindaugas Juozapaitis.
Projekto tikslas – sukurti naujus metodus šikšnosparnių gripo virusų gyvybinio ciklo savybėms tirti; nustatyti, su kokiu ląstelės paviršiaus receptoriumi šikšnosparnių gripo virusai sąveikauja užkrėsdami ląstelę; ištirti, ar šikšnosparnių gripo viruso pagrindu sukonstruoti chimeriniai virusai gali būti panaudoti vakcinų prieš paukščių gripą gamybai.