Vienas įtakingiausių neuromokslams skirtų žurnalų „Nature Reviews Neuroscience“ šį mėnesį publikavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biomokslų instituto mokslininkės dr. Urtės Neniškytės ir jos kolegos Cornelius T. Grosso iš Europos molekulinės biologijos laboratorijos straipsnį „Errant Gardeners: glial-cell-dependent synaptic pruning and neurodevelopmental disorders“. Jis pasirinktas „Nature Reviews Neuroscience“ viršelio tema.

 

VU GMC mokslininkė prisipažino to nesitikėjusi ir nė nebūtų sugalvojusi patikrinti, jeigu redakcija nebūtų atsiuntusi viršelio paveikslo kaip dovanos.

 

„Kadangi pastaraisiais metais buvo išspausdinta keletas svarių publikacijų „Nature“, „Cell“ žurnaluose apie tai, kad smegenų imuninė sistema atlieka svarbų vaidmenį neurovystymosi ligų, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimų ar šizofrenijos patologijoje, „Nature Reviews Neuroscience“ pakvietė mus parašyti apžvalgą apie smegenų imuninių ląstelių mikroglijos svarbą sinapsių genėjimui ir neurovystymosi ligoms“, – pasakoja dr. U. Neniškytė.

 

Prestižiniame leidinyje išspausdintoje apžvalgoje mokslininkai surinko svarbiausią literatūrą apie molekulinius mechanizmus, kurie valdo mikroglijos atliekamą sinapsių genėjimą normalaus žinduolių (daugiausia duomenų – iš pelių ir žmonių) vystymosi metu. Taip pat apžvelgta mikroglijos reikšmė autizmo spektro sutrikimams, šizofrenijai ir epilepsijai.

 

„Publikacijoje aptarėme, kokiu būdu sinapsių genėjimas gali padėti neuronų jungtims tinkamai subręsti ir efektyviai atlikti savo funkciją, kokie kiti molekuliniai kandidatai galėtų tapti mokslininkų dėmesio objektu dėl savo svarbos sinapsių genėjimui vaisinėse muselėse ir kokią reikšmę sinapsių genėjimas turi brandžiose suaugusių žmonių smegenyse jiems mokantis, senstant ar susirgus neurodegeneracinėmis ligomis. Galiausiai įvardijome svarbiausius dar neatsakytus klausimus“, – apibendrina VU GMC mokslininkė.

 

Žurnalas „Nature Reviews Neuroscience“ išsiskiria itin aukštu poveikio koeficientu (angl. impact factor) – jis siekia 28,88. Be to, leidinys patenka į pirmąją kvartilę (Q1). Pagal poveikio koeficientą šis žurnalas pirmauja neuromokslų kategorijoje, o jame publikuojami tik recenzuoti ir įvertinti straipsniai.

VU studentai kviečiami dalyvauti ISEP mainų programos atrankoje ir 2018 / 2019 mokslo metų rudens semestrą ar visus akademinius metus praleisti viename iš Jungtinių Amerikos Valstijų ar kitos šalies universitete.

 

ISEP programa garantuoja nemokamą mokslą, apgyvendinimą ir maitinimą.

 

Paraiškos priimamos iki 2017 m. gruodžio 12 d. (imtinai). Daugiau informacijos.


Kilus klausimams kreipkitės į Julių Pukelį el. p. , tel. 852687156.

Lapkričio 9–13 d. Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda „Vilnius-Lithuania iGEM“ perrašė Lietuvos gyvybės mokslų istoriją. Vos trečią kartą dalyvaudami prestižiniame, didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, VU studentai iškovojo didįjį konkurso prizą aplenkdami daugiau nei 300 stipriausių universitetų komandų pasaulyje.

 

Didžiojo prizo ir aukso medalio apdovanojimus papildė nominacijos net aštuoniose papildomų prizų kategorijose, iš kurių komanda laimėjo tris.

 

„Vilnius-Lithuania iGEM“ projektas sužavėjo ne tik teisėjų komisiją, bet ir kitus konkurso dalyvius, sintetinės biologijos mokslininkus. Lietuvos komanda sukūrė lanksčią skirtingų plazmidžių grupių kopijų kiekio valdymo sistemą, pavadintą „SynORI“. Plazmidės yra apskritos formos DNR struktūros, kuriomis į mikroorganizmus pernešama įvairi genetinė informacija ir keičiamos ląstelių funkcijos, todėl plazmidės itin plačiai naudojamos biotechnologijose.

Komandos studentų sukurta ir per 10 mėnesių išvystyta idėja ne tik palengvins kasdienių eksperimentų su plazmidėmis vykdymo sąlygas, bet ir galės būti pritaikyta farmacijos pramonėje, kuriant sudėtingus metabolinius kelius ar gaminant biotechnologinius produktus, pavyzdžiui, sudėtinius baltymus.

 

„Tai – milžiniškas įvertinimas Lietuvai. Maža šalis aplenkė garsiausius pasaulio universitetus – Harvardo, Kembridžo, Oksfordo, Heidelbergo. Mūsų komanda pasirūpino, kad Lietuvos vardas būtų garsiausias ir dažniausiai minimas sintetinės biologijos pasaulyje, todėl tikimės, kad ateityje bus lengviau pritraukti didelių užsienio kompanijų investicijas į mokslą mūsų regione“, – teigia komandos nariai.

 

„Sulaukę tokio viso pasaulio „iGEM“ komandų palaikymo ir stambių sintetinės biologijos kompanijų susidomėjimo, tikimės šio projekto į stalčių nepadėti ir plėtoti iki komercinio produkto. „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos projektas „SynORI“ yra itin patrauklus ir reikalingas viso sintetinės biologijos mokslo pažangai“, – pasakoja komandos vadovas Gabrielius Jakutis.

 

Vilniaus iGEM komandą nuo pat jos įkūrimo remia moderniųjų biotechnologijų kompanija „Thermo Fisher Scientific“. Ji aprūpino studentų komandą moksliniams eksperimentams reikiamais reagentais, kurie yra kuriami ir gaminami Vilniuje, o suteikta finansinė parama leidžia komandai išvykti į finalinį renginį Bostone. Šiemet studentus taip pat rėmė pažangių medicinos technologijų kompanija „Interlux“, laboratorinių tyrimų sprendimus siūlanti „Biotecha“. Komanda dirbo VU GMC laboratorijose, ją konsultavo mūsų profesoriai Rolandas Meškys ir Virginijus Šikšnys.

 

Plačiau apie komandos narius.

„Myliu kraštą, kuriame užaugau: miškus, ežerus, banguojančius slėnius. Užaugau nuostabioje šeimoje, nuostabiame krašte, todėl jis visada yra ir bus mano širdyje. Kad ir kur būčiau, kur keliaučiau, visada gera sugrįžti į Lietuvą. Ir, žinoma, visada smagu būti geros ir pozityvios iniciatyvos dalimi“, – sako iliustratorė ir grafikos dizainerė Eglė Rudžionytė-Meškėlienė. Jos fotografija „Vasara senelių kaime“ pelnė daugiausia Lietuvos 100-mečiui skirtos keliaujančios parodos lankytojų simpatijų.

 

Danijoje gyvenanti E. Rudžionytė-Meškėlienė – viena parodos „Veržli, ambicinga ir pozityvi 100-mečio Lietuva!“ dalyvių. Jos fotografijos keliavo per keturias Baltijos jūros regiono šalių sostines: Stokholmą, Kopenhagą, Oslą, Helsinkį. Dabar nuotraukos eksponuojamos Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC).

 

Čia lapkričio 10 d. surengtas ir finalinis parodos renginys. Jame dalyvavęs dainininkas Povilas Meškėla sakė, kad ši paroda – šventė ir jo šeimai. Tai, kad po Šiaurės šalis keliavusi jo anūkių fotografija pavergė parodos lankytojų širdis, nustebino ir nudžiugino.

 

„Fotografija – vienas svarbiausių šio projekto akcentų, jį pasitelkus Lietuvoje ir visame pasaulyje gyvenantys lietuviai buvo kviečiami apmąstyti ir įamžinti Lietuvos šimtmečio akimirką. Akimirką, kurioje atsispindėtų veržli, ambicinga ir pozityvi šimtmečio Lietuva“, – sako projekto vadovė Ignė Stalmokaitė.

 

Lietuvių jaunimo bendruomenės Švedijoje pirmininkė Kristina Baronaitė įsitikinusi, kad iniciatyva suvienijo užsienio lietuvius: „Manau, paroda svarbi ne tik Lietuvos 100-mečiui paminėti, bet ir parodyti, kad užsienyje gyvenantys lietuviai neabejingi gimtinei ir tautiečiams.“

 

Fotografijas konkursui siuntė 11–59 metų lietuviai, gyvenantys įvairiose pasaulio šalyse, Lietuvos miesteliuose ar kaimuose. Parodai atrinkta 18 nuotraukų. Šis skaičius simbolizuoja 1918-uosius, kai vasario 16-ąją Vilniuje pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas ir atkurta Lietuvos valstybė.

 

„Džiaugsiuosi, jei žiūrėdami į mano nuotraukas žmonės geriau suvoks mūsų istoriją. Šiaurės šalys ne taip toli, tačiau manau, kad apie mūsų istoriją jose galima bei reikia kalbėti daugiau – ne tik žodžiais, bet ir vaizdais. Tikiuosi, kad mano fotografija nors iš dalies paskatino Šiaurės ir kitų šalių gyventojus pagalvoti apie Lietuvą, jos istoriją“, – mintimis dalijasi fotografijos „Laisvė“ autorius Arūnas Sartanavičius. Jo užfiksuotas kadras puošė projekto plakatus.

 

Paroda kelionę pradėjo rugsėjo pradžioje Stokholme, o simboliškai baigia Vilniuje. Iš VU GMC ji keliaus į Maltos pagalbos ordino tarnybos rankas. Organizacija pasirūpins, kad fotografijos pasiektų jų autorių gimtuosius miestus ir kaimus, džiugintų jų gyventojus.

 

Paroda VU GMC veiks iki lapkričio 20 d. Ji rengiama įgyvendinant projektą „Keliaujanti šimtmečio Lietuva – ambasadorė Šiaurės šalyse“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

 

Ekspoziciją parengė lietuvių jaunimo bendruomenė Švedijoje kartu su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, lietuvių jaunimo organizacijomis Danijoje, Norvegijoje bei Suomijoje.

Visi trys naujieji Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) institutų direktoriai jau pradėjo eiti pareigas.

 

Biochemijos institutui ir toliau vadovaus dr. Kastis Krikštopaitis. Iš 52 rinkėjų rinkimuose dalyvavo 43. Visi savo balsą skyrė dr. K. Krikštopaičiui. Jis yra VU alumnas, VU GMC Tarybos narys, vyresnysis mokslo darbuotojas, Lietuvos biochemikų draugijos valdybos narys. Mokslininkas sukaupė didelę patirtį rengdamas ir įgyvendindamas tarptautinius ir Lietuvos mokslinius, Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos infrastruktūrinius projektus, programas. Dr. K. Krikštopaitis Biochemijos institute dirba nuo 1989 m., buvo instituto direktoriaus pavaduotojas (nuo 2004 m.), direktorius (nuo 2014 m.) ir instituto tarybos pirmininkas. Mokslininkas yra paskelbęs 27 straipsnius tarptautiniuose leidiniuose, skaito paskaitas VU GMC studentams.

 

Genetikas, VU Tarybos narys, VU GMC sukūrimo projekto vadovas prof. Juozas Rimantas Lazutka, išrinktas Biomokslų instituto vadovu, pakeis prof. Osvaldą Rukšėną. Rinkimuose iš 72 rinkėjų dalyvavo 58. Už prof. J. R. Lazutką balsavo 56, 2 biuleteniai sugadinti. Naujasis instituto vadovas yra VU alumnas, nuo 1982 m. – tuomečio Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros darbuotojas, 2013 m. tapo jos vedėju. Kartu su VU ekologinės genetikos mokslininkų grupe 1996 m. pelnė Lietuvos mokslo premiją. 2001–2002 m. ėjo VU mokslo reikalų, o 2002–2012 m. –strateginės plėtros reikalų prorektoriaus pareigas. Pernai už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje prof. J. R. Lazutka apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

 

Biotechnologijos institutui vadovaus prof. Saulius Klimašauskas. Iš 57 rinkėjų rinkimuose dalyvavo 53. Už prof. S. Klimašauską balsavo 35, už dr. Roką Abraitį – 12, šeši biuleteniai sugadinti. Prof. S. Klimašauskas yra VU alumnas, 1990–1994 m. stažavosi Kold Spring Harboro laboratorijoje (Cold Spring Harbor Laboratory, JAV), nuo 1994 m. dirba Biotechnologijos institute, vadovauja jo DNR modifikacijos tyrimų skyriui. 2000 m. buvo Osakos universiteto (Japonija) kviestinis profesorius. 2001 m. su prof. Virginijumi Šikšniu pelnė Lietuvos mokslo premiją, po dešimties metų jam paskirta šv. Kristoforo statulėlė. Šiemet mokslininkas tapo antruoju lietuviu, išrinktu į Europos molekulinės biologijos organizaciją (EMBO). Prof. S. Klimašauskas šiais metais įėjo į Lietuvos mokslo istoriją ir kaip pirmasis mūsų šalies mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją.