Birželio 23 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje buvo įteikti diplomai Gyvybės mokslų centro absolventams – 123 bakalaurams ir 66 magistrams. Juos sveikino GMC direktorius dr. Gintaras Valinčius, VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas, GMC profesorė Lilija Kalėdienė.


„Šiandieną švenčiame dar vieną, šįkart labai reikšmingą, gyvenimo kelio atkarpą, kurią įveikėme kartu eidami žinių ir mokslo keliu. Mokslo, kuris formuos XXI amžiaus pasaulį, keis mūsų gyvenimus, kurs naujus santykius tarp žmonių ir tautų ir, tikiuosi, dėl jūsų jaunatviškos energijos garsins mūsų Tėvynę.


Šiemet Billas Gatesas, vienas didžiausių šių laikų filantropų ir vienas labiausiai pasaulį pakeitusių žmonių, sveikindamas absolventus, retoriškai paklausė: „Kokią profesiją pasirinkčiau, jei turėčiau galimybę pradėti savo kelią iš naujo?“ Jo nuomone, yra trys svarbios sritys, į kurias verta investuoti savo profesinį gyvenimą. Tai sritys, kurios darys didžiausią įtaką žmonijai artimiausiais dešimtmečiais, gal ir šimtmečiais: dirbtinis intelektas, švari ir tvari energija bei biomokslai.


Gyvybės mokslai, kuriuos studijavote ketverius metus, bus pagrindas naujosioms sveikatos technologijoms, pakeisiančioms žmogaus gyvenimą. Jos leis žmonėms ilgus metus išlikti pilnaverčiais ir darbingais visuomenės nariais, džiaugtis vis ilgesne gyvenimo trukme, galbūt net pakeis senatvės sampratą. Ir čia būsite pačiame įvykių sukūryje!“ – pažymėjo GMC vadovas.


Studijų prorektorius absolventams linkėjo būti vertais VU absolvento vardo ir įsilieti į VU alumnų bendruomenę, kuri yra didžiausia universiteto bendruomenė. Tiek doc. V. Jaskūnas, tiek GMC direktorius palinkėjo sugrįžti į savo Alma Mater: su darbais, idėjomis, o gal tiesiog neįpareigojančiam puodeliui kavos.


Prof. Lilija Kalėdienė jaudinosi išlydėdama pirmąją mikrobiologijos ir biotechnologijos absolventų laidą. Cituodama ištrauką iš Antoine de Saint-Exupéry knygos „Mažasis princas“ profesorė linkėjo protingai išnaudoti savo laiką jį skiriant artimiausiems žmonėms.


Genetikos bakalaurė, pirmosios „Vilnius iGEM“ komandos narė Barbora Bajorinaitė prisiminė, kaip kartu su kitais prieš ketverius metus įžengė į Gamtos mokslų fakultetą su savais lūkesčiais, norais ir svajonėmis: „Per šiuos metus turbūt kiekvienas patyrėme bent vieną bemiegę naktį per sesiją, įtemptas koliokviumų savaites viduryje semestro, per kurias gyvenome tik knygomis ir konspektais, svajodami apie nors vieną laisvą minutę sau. Tačiau su kiekviena diena vis išmokdavome ko nors nauja, kartais to nė nepajusdami. Šiandien galime didžiuotis, kad baigėme Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą.“


Šventėje taip pat pasveikintos dvi mikrobiologijos ir biotechnologijos studentės: III kurso bakalaurantė Ramunė Bružaitė ir I kurso magistrantė Monika Vilkaitytė. Už sėkmingus mokymosi rezultatus ir puikų darbą laboratorijoje joms skirtos vardinės prof. Karolio Jankevičiaus stipendijos.


Už aktyvų dalyvavimą bendrame VU ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“ edukaciniame biomokslų projekte „Mobilioji bioklasė“ dr. G. Valinčius padėkos raštus įteikė Barborai Bajorinaitei, Evelinai Jasaitei ir Aistei Serapinaitei.

Rytoj, birželio 27 d., Saulėtekio akademiniame miestelyje viešės Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) generalinė direktorė dr. Fabiola Gianotti. Ji apžiūrės Gyvybės mokslų centro laboratorijas, pabendraus su jose dirbančiais mokslininkais. Viešnia taip pat aplankys VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą (NFTMC).


CERN delegaciją, be generalinės direktorės, sudarys CERN vadovė tarptautiniams santykiams Charlotte Warakaulle ir tarptautinių santykių patarėjas, fizikas dr. Christophas Schäferis.


Pastarieji du CERN atstovai dalyvavo GMC, NFTMC ir CERN parodos „Accelerating Science“ atidaryme pernai kovą.


Dr. F. Gianotti į Lietuvą atvyksta pasirašyti Lietuvos ir CERN susitarimo dėl asocijuotojo nario statuso suteikimo.

 

Mieli studentai,

Kviečiame Jus į pirmąją atvirų durų dieną lietuvių mokslininkų biotechnologijų įmonėje „Froceth“!

Tarptautinis mokslo ir studijų centras, pritraukiantis užsienio mokslininkus skaidriu, nuo rezultatų priklausančiu darbo užmokesčiu, atvira bei įtraukiančia aplinka ir aktyviai veikiančia Doktorantūros mokykla. Tokia yra naujojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (GMC) direktoriaus, biochemiko dr. Gintaro Valinčiaus vizija.

 

Kokybiškos studijos ir skaidrus darbo užmokestis

 

Vienas svarbesnių GMC vadovo laukiančių iššūkių – studijų proceso optimizavimas. „Daugelis mūsų centro vykdomų studijų programų yra labai sėkmingos. Į GMC stoja jauni žmonės su labai aukštais balais, todėl iš esmės neturime problemų su stojančiųjų lygiu. Kadangi mūsų studijų programos yra eksperimentinių mokslų, be vadovėlių ir dėstytojų darbo užmokesčio, didžiules lėšas reikia investuoti į studijų infrastruktūrą ir sąnaudines medžiagas. Tam per semestrą išleidžiame tiek, kiek kiti fakultetai turbūt neįsivaizduoja“, – paaiškina dr. G. Valinčius. Tačiau ne visos programos sulaukia tinkamo stojančiųjų dėmesio. Direktoriaus teigimu, ne tokių sėkmingų studijų programų lauks reikšmingi pokyčiai: dėstytojai turės arba kardinaliai pakeisti dėstomus dalykus, arba parengti naujus modulius, galbūt persikvalifikuoti.

GMC taip pat ketinama labai aiškiai įtvirtinti nuo rezultatų priklausančią darbo užmokesčio sistemą. Direktoriaus įsitikinimu, mokslininko atlyginimo dydis turėtų priklausyti ne nuo aukštesnio viršininko palankumo, o nuo rezultatų. „Mūsų tikslas – sukurti darbo užmokesčio sistemą, griežtai susietą su rezultatais, ir tokią skaidrią, kad tyrėjas galėtų net ir pats planuoti arba vertinti galimą atlyginimą metams ar pusei metų į priekį priklausomai nuo to, kokių rezultatų pasieks“, – teigia dr. G. Valinčius. Tai bus ne vienintelis GMC mokslininkų skatinimo būdas. Kitos formos apims mokslo rezultatų viešinimą tiek universiteto bendruomenėje, tiek už jos ribų, galbūt sudarant galimybes vykti į tarptautines konferencijas. Tai būtų svarbu tais atvejais, kai kitų tokio pobūdžio skatinimo šaltinių, pavyzdžiui, Lietuvos mokslo tarybos paramos užsienio vizitams, nėra.

 

Ypatingas dėmesys doktorantūrai

 

GMC direktorius taip pat tikisi sukurti naujovišką doktorantūros studijų aplinką. Viena jos sudedamųjų dalių turėtų būti Doktorantūros mokykla – centralizuotas GMC padalinys, kuris ne tik kuruos doktorantūros studijas, bet ir disponuos nuosavu biudžetu. Šiuo metu doktorantūros studijoms skirtos lėšos integruotos į trijų GMC institutų (Biochemijos, Biotechnologijos ir Biomokslų) biudžetą.

„Mokslas be doktorantų neįmanomas. Jie kartu su podoktorantūros stažuotojais yra pagrindinė varomoji mokslinių tyrimų jėga. Didėjant tarptautinei konkurencijai dėl protų, anksčiau ar vėliau susidursime su poreikiu pritraukti doktorantus iš kitų šalių. Taigi mūsų centras turės būti tarptautinis ne tik žodžiais. Doktorantūros mokykloje dirbantys žmonės sistemingai užsiims naujų doktorantų paieška, palaikys ryšį su užsienio institucijomis, kaimyninių šalių (ir ne tik) aukštosiomis mokyklomis, studentų organizacijomis, žiniasklaida. Didžiulį potencialą matau kaimynėse šalyse, tad jos bus pirmasis mūsų taikinys“, – vardija pašnekovas ir tęsia mintį toliau: „Įsivaizduokite, kad atvykstate į universitetą, kuriame nieko nežinote, gal tik vieną kitą pavardę, tačiau nebūtinai tas žmogus sutiks jus priimti. Čia kaip tik iškyla jau minėtos Doktorantūros mokyklos poreikis, nes ji integruos doktorantus, parodys, ką ir iš ko jie gali rinktis. Pavyzdžiui, JAV doktorantai, kurie atvyksta studijuoti į kokį nors universitetą, pusę metų vaikščioja po laboratorijas, bendrauja su jose dirbančiais mokslininkais ir tik tada priima sprendimą, kur atlikti doktorantūros tyrimus. Tokios doktorantūros mokyklos yra patrauklios, orientuotos į studijuojančiojo poreikius.“

Dr. G. Valinčius sieks ir doktorantūros studijų biudžeto skaidrumo, nes doktorantai turi aiškiai žinoti, kokia jų darbui reikalingų lėšų suma gali disponuoti.

 

Svarbi mokslo rezultatų sklaida

 

„Gyvybės mokslų centre atliekama daugybė įdomių tyrimų. Pagrindinius, ypač susijusius su prof. Virginijaus Šikšnio darbais, visuomenė gana gerai žino. Tačiau turime ir kitų labai įdomių darbų, kurie dažnai lieka nepastebėti. Pagrindinis mūsų tikslas – plačiau atsiverti visuomenei ir parodyti, kad atliekami tyrimai svarbūs ne tik siauram, uždaram mokslininkų ratui, kad jie sprendžia įvairias visuomenei ir Lietuvai aktualias problemas“, – vieną savo uždavinių įvardija dr. G. Valinčius.

GMC planuojama toliau vykdyti projektą „Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centras (HEALTH-TECH)“ pagal H2020 programą. Jame dalyvauja Vilniaus, Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai su partneriais – Lundo universitetu ir Suomijos techninių tyrimų centru (VTT). Projektas skirtas sveiko senėjimo ekscelencijos centrui įsteigti. Tam siekiama paramos ir iš Europos Komisijos. GMC vadovo teigimu, šis projektas atvertų naujas galimybes Europos tyrimų erdvėje GMC įsitvirtinti kaip moderniam centrui, besispecializuojančiam tam tikrose visuomenei svarbiose tyrimų srityse. Projekto planuose puoselėjama idėja steigti specializuotas eksperimentinių gyvūnų klinikas, kuriose GMC sukurtos genų redagavimo technologijos būtų pritaikomos laboratoriniams gyvūnams. Tai būtų vieni pirmųjų žingsnių klinikinės praktikos link. Sėkmės atveju HEALTH-TECH galėtų į GMC pritraukti dideles investicijas.

 

Motyvuojanti ir kolegiali aplinka

 

„Vienas mokslinės veiklos skatinimo veiksnių – tarptautiškumas. Į jį esame pasirengę investuoti tiek lėšas, tiek savo energiją. Vieni pirmųjų universitete įkūrėme tarptautinių patarėjų tarybą. Mokslinė veikla dažnai generuoja tarpinius rezultatus, dideli mokslo atradimai neatsiranda kasdien. Tam, kad rezultatą pastebėtų tarptautinė mokslo bendruomenė ir kad jis būtų reikšmingai įvertintas, turime plėtoti ryšius su užsienio mokslo institucijomis. Manome, prie to prisidės tarptautinės patarėjų tarybos veikla, tiesioginis bendradarbiavimas su užsienio universitetų tyrimų grupėmis“, – įsitikinęs dr. G. Valinčius. Pavyzdžiui, šiuo metu planuojama įkurti tarptautinę paralelinę bioinformatikos laboratoriją, o ją kuriant dalyvaus prof. Artūras Petronis iš Toronto universiteto. Keli jauni tyrėjai iš GMC prof. Sauliaus Klimašausko grupės kartu su prof. A. Petroniu sukurs bendrą tyrimų planą, kuriam įgyvendinti bus siekiama gauti paramą iš Šiaurės Amerikos ir Europos Sąjungos tyrimus finansuojančių fondų. Mokslininkai iš Toronto periodiškai atvyks padirbėti į GMC, o centro tyrėjai vyks į Torontą.

Direktoriaus laukia ir kitas ne mažiau svarbus uždavinys – išlaikyti GMC dirbančius jaunuosius mokslininkus. Tam labai svarbu puoselėti kūrybinės laisvės ir įtraukaus atvirumo atmosferą, motyvuojančią moksliniam darbui. Pašnekovas patikina, kad savo pareiga laiko atviros, kolegialios aplinkos, kurioje galimybė kilti akademinės karjeros laiptais nepriklausytų nuo „aukščiau stovinčiojo“ simpatijų ar antipatijų, kūrimą ir puoselėjimą. „Jokių „viršininkas-pavaldinys“ santykių mokslo institucijoje apskritai neturėtų būti. Gyvybės mokslų centre kiekvienam suteikiama ne tik laisvė vykdyti mokslinius tyrimus. Ir studentas, ir patyręs mokslininkas, ateidamas į mūsų kolektyvą, įgyja privilegiją būti kolega, o ne pavaldiniu. Tai labai svarbu“, – reziumuoja dr. G. Valinčius.

 

Dr. G. Valinčius yra Vilniaus universiteto alumnas. 1998–2002 metus jis praleido Nacionaliniame standartų ir technologijos institute JAV, vėliau dirbo Johns Hopkins, Carnegie Mellon, Ohajo vastijos universitetuose, Merilando valstijos Biotechnologijų ir biomokslų institute. Kartu su su prof. Valdemaru Razumu už darbų ciklą „2D- ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas (2001–2015)“ pelnė 2016 m. Lietuvos mokslo premiją, atstovavo Lietuvos Respublikai Europos strategijos forume (2004–2012), skirtame tyrimo infrastruktūroms, vadovavo I Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūros kelrodžio rengimo grupei, yra vienas iš Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijos (2014–2020) rengėjų, buvo mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija“ komisijos narys.

 

Tekstas publikuotas laikraštyje „Universitas Vilnensis“ (2017 m. birželis, Nr. 3).

Šiemet vardinė profesoriaus Karolio Jankevičiaus stipendija skirta dviem Gyvybės mokslų centro mikrobiologijos ir biotechnologijos studentėms: III kurso bakalaurantei Ramunei Bružaitei ir I kurso magistrantei Monikai Vilkaitytei už sėkmingus mokymosi rezultatus ir puikų darbą laboratorijoje.

 

Prof. K. Jankevičiaus stipendiją 2011 m. įsteigė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VšĮ „Grunto valymo technologijos“. Ja siekiama paskatinti gabius Gyvybės mokslų centro studentus siekti geresnių rezultatų bei karjeros mikrobiologijos ir biotechnologijos mokslų srityje. Stipendijos dydis – 700 eurų.

 

Prof. K. Jankevičius, ilgametis Botanikos instituto direktorius, visą gyvenimą paskyrė mokslui ir aplinkosaugai. Su VšĮ „Grunto valymo technologijos“ mokslininkas pateikė 18 patentų aplinkos, biotechnologijos ir biomedicinos klausimais. Profesoriaus darbai pristatyti konkurse „Lietuvos metų gaminys“ ir įvertinti aukso medaliais. Prof. K. Jankevičius su bendraautoriais parengė ir išleido kelias monografijas bei žodynus. Lietuvos pramonininkų konfederacija 2007 m. prof. K. Jankevičiui suteikė Profesijos riterio garbės vardą.