Šią savaitę Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) viešės Nobelio chemijos premijos laureatas, garsus vokiečių biochemikas, Maxo Plancko Biochemijos instituto profesorius, VU garbės daktaras Robertas Huberis.

 

Liepos 5 d. 15.30 val. jis skaitys paskaitą „New Ways of Vision: Protein Structures in Translational Medicine and Business Development – my Experience“. Joje mokslininkas apžvelgs rentgeno spindulių difraktometrijos metodo taikymą baltymų struktūros tyrimams, metodo perspektyvas ir šių tyrimų svarbą kuriant naujus vaistus.

 

1988 m. kartu su Johannu Deisenhoferiu ir Hartmutu Micheliu biochemikas pelnė Nobelio chemijos premiją už intramembraninio baltymo, svarbaus fotosintezei purpurinėse bakterijose, kristalizavimą ir to baltymo struktūros atskleidimą Rentgeno kristalografijos metodu.


2011 m. prof. R. Huberiui už glaudžius ryšius su VU Biotechnologijos instituto mokslininkais suteiktas VU garbės daktaro vardas. Biochemiko laboratorijoje tobulinosi prof. Virginijus Šikšnys, žinomo mokslininko doktorantas buvo GMC prof. Saulius Gražulis. Paskatinti prof. R. Huberio, Biotechnologijos instituto tyrėjai pradėjo baltymų molekulių erdvinės struktūros tyrimus, panaudodami profesoriaus institutui padovanotą įrangą. Prof. R. Huberio, o vėliau ir ES struktūrinių fondų parama padėjo VU Biotechnologijos institutui sukurti vienintelę Baltijos šalyse baltymų struktūros tyrimo laboratoriją. VU mokslininkai kartu su šiuo garsiu vokiečių biochemiku yra paskelbę daugybę bendrų mokslo darbų.

 

Prof. R. Huberis yra 22 mokslinių draugijų ir mokslo akademijų narys, jam suteikta 50 įvairių apdovanojimų, premijų, garbės vardų.


Profesorius į Lietuvą atvyksta jau ketvirtą kartą. Liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė jam įteiks valstybinį apdovanojimą už indėlį plėtojant Lietuvos mokslą.

Birželio 27 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) viešėjo Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) generalinė direktorė dr. Fabiola Gianotti. Ją lydėjo GMC jau ne pirmą kartą besilankanti CERN vadovė tarptautiniams santykiams Charlotte Warakaulle ir tarptautinių santykių patarėjas, fizikas dr. Christophas Schäferis.


Dr. Fabiola Gianotti dr. Lino Mažučio įkurtoje Mikroskysčių laboratorijoje. Vyto Markevičiaus nuotraukaIš pradžių delegacija apžiūrėjo vieną „Thermo Fisher Scientific“ mokomųjų laboratorijų. Joje svečius sutiko GMC projekto vadovas, profesorius Juozas Rimantas Lazutka. Jis trumpai pristatė šį centrą. Doktorantas Valdemaras Milkus iš dr. Lino Mažučio Mikroskysčių laboratorijos papasakojo apie mikroskysčių tyrimus, jų praktinį pritaikomumą genomikai, transkriptomikai. Savo laboratorijoje CERN atstovus priėmė ir profesorius Virginijus Šikšnys. Jis trumpai svečiams papasakojo apie molekulinius procesus, leidžiančius bakterijoms apsiginti nuo jas atakuojančių virusų.


Diskusijoje su VU mokslininkais buvo aptartos abiejų institucijų bendradarbiavimo galimybės. Dr. F. Gianotti atkreipė dėmesį, kad CERN dirba ne tik fizikai, o kasdienis organizacijos darbas apima platų veiklų spektrą. „Mums reikia įvairių sričių ekspertų: medžiagų mokslo, elektroninės inžinerijos ir daugybės kitų. Fizikai yra įrangos naudotojai, tačiau ją kuria skirtingų mokslų atstovai“, – teigė CERN generalinė direktorė. Ją sužavėjo šviesūs, erdvūs naujieji VU mokslo centrai. Viešnia pasidžiaugė sinergija tarp skirtingų mokslo sričių: pradedant fizika, baigiant gyvybės mokslais.


GMC direktorius dr. Gintaras Valinčius pastebėjo, kad šiuolaikinę biologiją ir molekulinę biologiją prie CERN priartina milžiniškas duomenų kiekis: „Norint suprasti, kaip veikia gyvas organizmas, reikia apdoroti didžiulius molekulinių tyrimų duomenų masyvus. Šiuolaikinės biologinės teorijos, aiškinančios, kaip funkcionuoja gyvų organizmų sistemos, susiduria su iššūkiais integruoti ir apdoroti milžiniškus eksperimentinių duomenų kiekius. Galbūt kita sritis, kurioje galėtų užsimegzti CERN bendradarbiavimas su gyvybės mokslais – dirbtinis intelektas. Lietuvoje neturime daug dirbtinio intelekto algoritmų specialistų, nors tokie algoritmai, matyt, ims artimoje ateityje dominuoti modeliuojant sudėtingas gyvybės sistemas“, – svarstė dr. G. Valinčius.


CERN delegacijos nariai užsiminė apie planuojamą įsteigti jungtinę darbo grupę, kuri lietuviams padėtų įsilieti į šios organizacijos veiklą. Darbo grupę sudarytų po tris mūsų šalies ir CERN atstovus.


Lietuvai suteikus asocijuotosios narės statusą, šalies mokslininkai galės dalyvauti CERN tyrimų programose ir turės savo atstovus organizacijos taryboje. Be to, studentams ir jauniesiems mokslo darbuotojams bus suteiktos papildomos galimybės dirbti ir stažuotis šioje institucijoje. Lietuvos bendradarbiavimas su CERN apims mokslo ir tyrimų, švietimo, verslo bei sveikatos apsaugos sritis.


Lietuvos mokslininkų vizitus finansuos mūsų šalies institucijos, pavyzdžiui, bus galima teikti paraišką Lietuvos mokslų akademijai. Mūsų šalies tyrėjai galės pasirašyti kontraktą nuo penkerių iki aštuonerių metų.

Viename prestižiškiausių pasaulio mokslo žurnalų „Science“ išspausdintas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkų straipsnis „A cyclic oligonucleotide signaling pathway in Type III CRISPR-Cas systems“. Publikacijos autoriai: Miglė Kazlauskienė, Georgij Kostiuk, Česlovas Venclovas, Gintautas Tamulaitis ir Virginijus Šikšnys.

 

Plačiau skaitykite čia.

Birželio 29 d. 14 val. Kristina Daniūnaitė gins disertaciją „Prostatos vėžio diagnostiniai ir prognostiniai DNR metilinimo žymenys“ biologijos mokslų krypties daktaro laipsniui gauti.

 

Darbo mokslinė vadovė – prof. Sonata Jarmalaitė. Moksliniai tyrimai atlikti ir disertacija rengta 2012–2016 metais VU GMC Biomokslų institute.

 

Gynimas vyks R102 auditorijoje.

 

Su disertacija galima susipažinti čia.

Birželio 27 d. iškilmėmis „Finis anni academici“ Vilniaus universitetas baigė dar vienus mokslo ir studijų metus. Universiteto bendruomenę sveikino jos vadovai, taip pat Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Per iškilmingą ceremoniją VU Šv. Jonų bažnyčioje tradiciškai pagerbti labiausiai universitetui nusipelnę akademinės bendruomenės nariai, ypač gerai magistrantūros studijas baigę absolventai. Tarp jų – ir Gyvybės mokslų centro atstovai.


Rektorius prof. Artūras Žukauskas padėką už ilgametį vadovaujantį darbą įteikė profesoriui Kęstučiui Sasnauskui ir docentui Stanislovui Sinkevičiui. Už ilgametį nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje padėkos raštu pagerbta docentė Sofija Sasnauskienė.


Vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Rolandas Meškys apdovanotas geriausio taikomojo darbo kategorijoje už užsakomąjį darbą „Rekombinantinio terapinio baltymo ir jo agregatų biopasiskirstymo analizė“. Tyrimus finansavo „Baxalta Innovations“ (Austrija).


Geriausio tarptautinio projekto kategorijoje triumfavo profesorius Saulius Gražulis už tarptautinį mokslo projektą „Sonic Drilling coupled with Automated Mineralogy and chemistry On-Line-On-Mine-Real-Time“, finansuotą ES lėšomis.


Šventėje pagerbti magistro studijų absolventai, kurių studijos ir mokslinė veikla įvertinta Magna cum laude diplomais: Ieva Rinkūnaitė, Neringa Kitrytė, Vytautas Navikas, Augustė Vadišiūtė, Lukas Petrulaitis ir Deividas Ražanauskas.

 

Doktorantas Renatas Krasauskas ir bakalauras Vilius Malūnavičius apdovanoti už aktyvų dalyvavimą mokslinėje ir visuomeninėje veikloje.