Rugsėjo 22 d. 15 val. R402 auditorijoje vyks Biotechnologijos instituto Bioinformatikos skyriaus doktoranto Vytauto Raškevičiaus daktaro disertacijos „Baltymų ir mažų molekulių sąveikos kompiuterinis modeliavimas“ gynimas.

 

Doktorantas V. Raškevičius ištyrė monomerinės restrikcijos endonukleazės BcnI dvigrandininės DNR hidrolizės mechanizmus, atliko BcnI-DNR sąveikos tyrimus pavienių molekulių metodais. Taip pat atlikta palyginamoji skaičiuojamoji studija tarp CA II ir keturiasdešimties jos slopiklių, benzensulfonamidų darinių su prijungtu pirimidinio žiedu, struktūros ir biologinio aktyvumo. Tam panaudoti dokinimo, tiesinės sąveikos energijos (LIE), metadinamikos ir QSAR metodai. Paskaičiuoti biologiniai aktyvumai buvo palyginti su eksperimentiniais duomenimis, siekiant išnagrinėti visų panaudotų metodų privalumus ir trūkumus, kai jie taikomi tirtai slopiklio prisijungusio prie CA II sistemai.

 

Iš visų išbandytų metodų tik su QSAR buvo gauti itin teigiami rezultatai (R2 nuo 0,83 iki 0,89 tarp eksperimentiškai išmatuotų ir prognozuotų pKd verčių). Išnagrinėtos galimos to priežastys. Taip pat buvo pasiūlytas tiesinės sąveikos energijos metodo patobulinimas. Naudojant pasiūlytąją energijos skaičiavimo lygtį, šio metodo taikymo rezultatai žymiai pagerėjo (R2 tarp eksperimentiškai išmatuotų ir prognozuotų ΔGbind verčių padidėjo nuo 0,24 iki 0,50).

 

Naudojant gautus α–pakeistų α,β–nesočiųjų ketonų antiproliferacinio aktyvumo duomenis prieš NB4, MCF–7 ir A549 ląsteles-taikinius, įvairūs penkių deskriptorių QSAR modeliai buvo sukurti tų junginių antiproliferaciniam aktyvumui paaiškinti ir prognozuoti. Įvertinta tikimybė rasti naujus slopiklius su pasiūlyta nauja slopiklių panašių į metabolitus paieškos strategija, naudojant Tanimoto struktūrinio panašumo įvertį. Ši strategija buvo sėkmingai pritaikyta naujų slopiklių paieškai.

Nors Vašingtono universiteto Sent Luise studentas Jokūbas Aušra iš Lietuvos išvyko dvejų metų, tačiau į Lietuvą atvažiuoja beveik kiekvieną vasarą, nes Vilniuje gyvena močiutė. Du šios vasaros mėnesius Jokūbas praleido VU Gyvybės mokslų centre (GMC), Biochemijos institute.

 

Kaip ir kodėl čia atsidūrei?
Pradėjau susirašinėti su dr. Gintaru Valinčiumi, nes ieškojau chemijos arba biologijos laboratorijos Vilniuje, kurioje galėčiau vasarą savanoriškai padirbėti.

 

Kodėl pasirinkai būtent GMC?
Gyvybės mokslų centrą pasirinkau todėl, kad mano pažįstami ir draugai, kurie čia dirba, labai patenkinti tiek centro mokslinėmis galimybėmis, tiek dėstytojais, tiek nauju pastatu.

 

Papasakok plačiau apie savo mokslinius interesus.
Studijuoju chemijos inžineriją Vašingtono universitete Sent Luise. Domiuosi chemija, biochemija, nanotechnologijomis, elektrochemija, aplinkos mokslu. Praeitą vasarą savonoriavau Maxo Plancko instutue Vokietijoje, kur genetiškai konstravau E. coli bakteriją, kad ši gamintų biokurą. Šį semestrą Vašingtono universitete genetiškai konstruosiu bakteriją, kad ji gamintų voratinklius.

 

Koks buvo Tavo tikslas GMC?
Čia tyrinėjau jonų laidumą sintetinėse dvisluoksnėse membranose, kontroliuojant jonų dydžius ir inkarinių molekulių kiekius. Norėjau suprasti, kaip funkcionuoja jonai keliaudami per baltymus membranose. Taip pat tikėjausi geriau suvokti, kaip atlikti eksperimentus ir naudoti elektrocheminę aparatūrą.

 

Kaip vertini šį centrą? Kokį įspūdį jis paliko?
Man labai patinka tiek pats pastatas, tiek jame dirbantys mokslininkai. Čia kūrybingi žmonės gali dalytis žiniomis apie naujas gyvybės mokslų sritis ir naudodamiesi šiomis žiniomis pakeisti pasaulį turbūt pirmiausia per mediciną.

 

Papasakok apie save, savo šeimą.
Gimiau Vilniuje. Į Čikagą su šeima išvykau būdamas dvejų. Mano tėtis yra lietuviškos parapijos Čikagos priemiestyje kunigas, mama – kapelionė, nors anksčiau buvo menininkė, keramikė. Broliui Nojui greit bus 17, jis baigia gimnaziją. Brolis domisi biochemija, galvoja rinktis mokslinę veiklą. Sesuo Gabrielė yra vieno Čikagos jūros gėrybių restorano šefė.
Nejuokauju, bet dažnai jaučiuosi kaip menininkas, labai mėgstu piešti, rašyti, kurti, tačiau mokykloje gerai sekėsi ir patiko matematika. Meilė matematikai pagimdė meilę logikai. Ji susiriša su biologija, chemija. Mokslas man tapo durimis į pasaulį.
Kartais kuriu pasakas, netikras istorijas, mėgstu skaityti istorines knygas, piešti, dirbti programa „Photoshop“, apskritai man labai patinka menas. Dabar jį siekiu surišti su mokslu. Tikiu, kad man pasiseks.

GMC studentai kviečiami dalyvauti mainų per dvišales sutartis atrankoje ir 2017 / 2018 m. m. pavasario semestrą praleisti vienoje iš partnerinių institucijų Pietų Korėjoje, Japonijoje, Taivane, Kinijoje, Gruzijoje, Rusijoje ir kt. Daugiau informacijos apie galimybes, sąlygas, turimas kvotas ir atrankos procesą rasite čia.

 

Paraiškos priimamos iki spalio 1 d. imtinai, išskyrus atvejus, kai registracijos terminas numatytas anksčiau.

 

Rugsėjo 9 d. VU Gyvybės mokslų centro (GMC) rinkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, kandidatais į VU GMC institutų direktorių pareigas įregistravo:


Dr. Kastį Krikštopaitį – kandidatu į VU GMC Biochemijos instituto direktoriaus pareigas;
Dr. Roką Abraitį – kandidatu į VU GMC Biotechnologijos instituto direktoriaus pareigas;
Prof. habil. dr. Saulių Klimašauską – kandidatu į VU GMC Biotechnologijos instituto direktoriaus pareigas;
Prof. habil. dr. Juozą Rimantą Lazutką – kandidatu į VU GMC Biomokslų instituto direktoriaus pareigas.

 

Kandidatų programų prisistatymas vyks rugsėjo 18 d. 14 val. šiose auditorijose:

 

Biotechnologijos institutas – R401a auditorijoje;

Biomokslų institutas – R101a auditorijoje;

Biochemijos institutas – R102a auditorijoje.


VU GMC institutų direktorių rinkimai vyks rugsėjo 19 d., antradienį, nuo 9 iki 16 val. C109 kambaryje.

 

Rinkėjai – VU Statuto 12 str. 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys institutų mokslo darbuotojai ir dėstytojai.

 

 

„Žmonės yra efektyviausi informacijos perdavėjai ir kūrėjai visoje visatoje, kuri mums šiuo metu žinoma. Tai lemia vis gausėjančios informacijos perdavimo priemonės: kompiuteriai, tinklo technologijos. Analizė ir domėjimasis tuo, kas žmonių indėlį daro unikalų ir kaip jis papildo atsirandančias naujas technologijas, padės pasiruošti neišvengiamam procesui: ateityje į žmonių kasdienybę vis labiau skverbsis automatiniai įrenginiai, robotai. Be to, žmonių kompiuterijos pažanga – nauji metodai, kurie derina mūsų darbą su mašinomis, lems tai, kad su jomis būsime vis glaudžiau susiję“, – sako dr. Pietro Michelucci iš Žmonių kompiuterijos instituto (JAV).


Šis mokslininkas rugsėjo 12 d. VU Gyvybės mokslų centre anglų kalba skaitys paskaitą „Gyvenimas, visata ir informacijos perdavimas“. Jos pradžia – 14 val. R401 auditorijoje.


Pasak svečio, automatinių įrenginių įsigalėjimas lemia naujų gebėjimų atsiradimą, o bendros žmonių / mašinų sistemos bus pajėgios modeliuoti ir neįtikėtinu tikslumu nuspėti fizinius, biologinius ir socialinius procesus. Tai leistų spręsti problemas ir sprendimus priimti efektyviau. „Iš tiesų šios sistemos gali pavirsti į globalų organizmą, pajėgų įveikti sudėtingiausias problemas. Žmonių ir technologijų koevoliucija žada pažangias ateities technosocialines sistemas“, – teigia dr. P. Michelucci.


Jis yra Žmonių kompiuterijos instituto (JAV) įkūrėjas. Tai tarpdisciplininis, ne pelno siekiantis inovacijų centras, kurio tikslas – vystyti geriausias žmonių ir kompiuterių savybes derinančias sistemas. Mokslininkas taip pat yra „Žmonių kompiuterijos vadovo“ vyr. redaktorius ir žmonių kompiuterijai skirto žurnalo „Human Computation“ įkūrėjas.


Dr. P. Michelucci įgijo jungtinį kognityvinio mokslo ir matematinės psichologijos daktaro laipsnį Indianos universitete. Nuo 2006 m. dirbo patarėju įvairiose federalinėse mokslo įstaigose. 2014 m. pirmininkavo trijų dienų viršūnių susitikimui Vilsono centre (JAV). Šis susitikimas tapo kelrodžiu žmonių kompiuterijos tyrimams. Dr. P. Michelucci yra organizminės kompiuterijos, besiremiančios biomimikrijos principais, pradininkas, domisi naujų kolektyvinio intelekto metodų kūrimu. 2015 m. jis inicijavo „EyesOnALZ“ piliečių projektą bei „Stall Catchers“ žaidimą, skirtą su visuomenės pagalba pagreitinti Alzheimerio ligos tyrimus.