Rugpjūčio 1–5 dienomis Rio de Žaneire (Brazilija) vyko 38-asis pasaulinis fiziologų kongresas „Rhythms of life“. Jame dalyvavo ir Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto direktorius prof. Osvaldas Rukšėnas.

 

Į kongresą susirinko mokslininkai iš viso pasaulio. Iš viso surengtos šešios plenarinės ir 22 pagrindinės paskaitos, 66 simpoziumai. Juos sudarė per 200 žodinių pranešimų ir 17 pranešimų sesijos, kuriose perskaityta daugiau kaip 1000 pranešimų.

 

Prof. O. Rukšėnas džiaugiasi produktyviu moksliniu renginiu, kuriame atnaujino žinias beveik apie visas fiziologines sistemas.

 

Kas ketverius metus vykstantį kongresą organizuoja 1953 m. įkurta Tarptautinė fiziologų draugijų sąjunga. Kitą kongresą numatoma surengti 2021 m. Pekine (Kinija).

Marijampolietis Ignas Kriaučiūnas prieš dvejus metus buvo vienas iš septynių abiturientų, kurio žinios įvertintos penkiais šimtukais. Net nesvarstęs galimybės išvykti studijuoti į užsienį, jis pasirinko mikrobiologijos ir biotechnologijos studijas Vilniaus universitete. Tad kaip čia būsimas trečiakursis jaučiasi dabar?


Prieš dvejus metus įstojai į VU Gamtos mokslų fakultetą, o dabar studijuoji Gyvybės mokslų centre. Kaip pasikeitė studijos ir atmosfera persikėlus į naują centrą?
Jausmas buvo fantastiškas: visiškai naujos auditorijos, ryškios spalvos, ką tik pabaigtų statybų kvapai... Ir nepaprastai šviesu. Tiesiogine prasme. Tai tikrai teigiamai veikia darbingumą ir nuotaiką. Tiesa, dabar, praėjus daugiau nei metams po įsikūrimo Gyvybės mokslų centre, jis man tapo tiesiog rimto darbo ir mokymosi vieta.


Ar pavyksta suderinti studijavimą su studentavimu? Kokia veikla užsiimi po studijų?
Pradžioje tikrai turėjau problemų, truputį smuko mokslai. Bet po paskutinio semestro jaučiuosi galįs teigti, kad abi šias veiklas pavyko puikiai suderinti. Po studijų dirbu, savanoriauju žurnale „Ateitis“. Be to, užsiimu visokiausiomis smulkiomis veiklomis, kurias sunku įvardyti keliais žodžiais.


Kaip apskritai vertini mikrobiologijos ir biotechnologijos studijas?
Didžiąją dalimi esu jomis patenkintas. Tiesa, su bendrakursiais greitai supratome, kad raktinis žodis čia bus „mikrobiologija“, nors dauguma stojo dėl žodžio „biotechnologija“. Dėl to kiek nesmagu, tačiau artimiausi semestrai nusimato „biotechnologiškesni“.


Kas studijuojant įdomiausia, kas labiausiai patinka?
Įdomiausia, be abejo, dirbti laboratorijose, atlikti praktinius darbus. Pirmojo kurso pabaigoje turėjome vasaros praktikas, per kurias Vilniuje ir jo apylinkėse stebėjome paukščius, rinkome dumblius ir grybus, identifikavome augalus, gaudėme vabzdžius ir vorus. Man šios praktikos paliko neišdildomą įspūdį, padėjo suvokti, kad tikrai studijuoju gamtos mokslus. Ne mažiau įdomu buvo dirbti mikrobiologijos ir biochemijos laboratorijose, auginti savo mikrobus ir su jais „žaisti“.


Gal aktyviau įsitraukei į mokslinę veiklą, gal ji sužavėjo ir savo ateitį sieji su mokslu?
Turiu prisipažinti – stoviu kryžkelėje. Ar įsitraukti į labiau mokslinę veiklą, dirbti grynai mokslinį darbą ir galbūt ateityje susieti gyvenimą ir karjerą su universitetu? O gal po bakalauro studijų pasukti į biotechnologijų įmones ar pačiam kurti šios srities verslą? Tikrai dar nesu apsisprendęs, turiu gausybę argumentų ir vienam, ir kitam pasirinkimui pagrįsti. Manau, ateinantys metai bus lemiami.

 

Ar rekomenduotum studijuoti VU Gyvybės mokslų centre?
Nevyniodamas žodžių į vatą galiu pasakyti: taip, rekomenduočiau. Net sunku kažką bepridurti. Mokymosi lygis aukštas, dauguma dėstytojų yra savo srities specialistai ir geri pedagogai, o visas pastatas dvelkia žiniomis ir inovacijomis.

 

Laisvalaikiu dirbi korepetitoriumi. Papasakok plačiau apie šią veiklą.
Nuo pat pirmo kurso antro mėnesio intensyviai įsitraukiau į popaskaitinę veiklą ir pradėjau dirbti geografijos, chemijos korepetitoriumi, o žemesnių klasių mokinius mokau beveik visų dalykų. Pradžia buvo nedrąsi, bet štai jau antri metai sėkmingai dirbu (ir uždirbu). Beje, šiemet turėjau du mokinius, kurie sėkmingai išlaikė egzaminus ir įstojo į Vilniaus universitetą. Nepaprastai džiaugiuosi ir didžiuojuosi šiuo darbu. Jis leido labiau įsigilinti į pedagogiką, kurios ateityje galbūt ir prireiks, susipažinti su Vilniumi ir vilniečiais. Visiems studentams rekomenduočiau užsiimti šia veikla. Mėgstu sakyti, kad privatus mokymas yra bene seniausia studentų „profesija“. Tikrai žinau, kad Vincas Kudirka savo studijų laikais tą dirbo, įtariu, kad ir daugiau garsių žmonių. Turiu idėją su kolege surengti korepetitorių mokymo kursus, per kuriuos pasidalintumėme patirtimis, patarimais, padrąsintume vieni kitus. Nors skamba kaip šakos, ant kurios sėdime, pjovimas, tačiau man svarbiau, kad kuo daugiau moksleivių turėtų jaunus mokytojus, kurie ne tik galėtų pasidalinti studentiško gyvenimo patirtimi, bet ir kaip niekas kitas sustiprintų motyvaciją mokytis.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė mokslininkų grupių projektų konkurso rezultatus. Dešimčiai laimėtų projektų vadovaus GMC mokslininkai. Finansavimą projektams LMT skiria 2017–2020 m.

 

Laimėtų projektų ir jų vadovų sąrašas:


1. Dr. Elena Manakova, vyresnioji mokslo darbuotoja. „Paviršinės nanostruktūros, skirtos mechanistiniams DNR – baltymo sąveikų tyrimams pavienių molekulių lygyje“.
2. Dr. Milda Plečkaitytė, vyresnioji mokslo darbuotoja. „Lyties takų bakterijos Gardnerella vaginalis pogrupių ir jiems būdingų virulentiškumo veiksnių tyrimai“.
3. Prof. Nomeda Kuisienė. „Naujų bioaktyvių mikroorganizmų sintetinamų medžiagų paieška unikalioje gamtinėje aplinkoje: įvairovės, paplitimo ir raiškos tyrimai“.
4. Dr. Daumantas Matulis, vyriausiasis mokslo darbuotojas. „Karboanhidrazių-slopiklių atpažinimo mechanizmas – priešvėžinės terapijos link“.
5. Dr. Mindaugas Zaremba, vyriausiasis mokslo darbuotojas. „Struktūriniai ir funkciniai prokariotinių Argonaute baltymų tyrimai“.
6. Dr. Česlovas Venclovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas. „Baltymų ir jų kompleksų struktūrinių savybių analizė ir prognozavimas panaudojant tarpatominių kontaktų plotus bei evoliucinę informaciją“.
7. Prof. Rimantas Rakauskas. „Centrinėje Europoje ant spygliuočių augalų gyvenančių amarų rūšių (Hemiptera: Adelgidae, Lachnidae) įvairovės ir ekologinės specifikos tyrimai“.
8. Prof. Saulius Klimašauskas. „Šviesai jautrios selektyvios sąveikos grupės biosintetinių baltymų manipuliavimui“.
9. Dr. Edita Kriukienė, vyresnioji mokslo darbuotoja. „Vienos ląstelės technologija genominio DNR modifikavimo tyrimui ir neuroblastomos epigenetinio heterogeniškumo analizė“.
10. Dr. Giedrė Tamulaitienė, vyresnioji mokslo darbuotoja. „I-F tipo CRISPR-Cas sistemos tyrimai ir praktinis pritaikymas“.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskelbė, kad rudens stažuotėms NASA Ameso mokslinių tyrimų centre atrinkti šeši studentai. Tarp jų – Gyvybės mokslų centro biofizikos ketvirtakursė Kornelija Vitkutė.
Jos stažuotė truks nuo rugpjūčio 28 d. iki gruodžio 15 d.


Nacionalinę atrankos procedūrą kasmet organizuoja MITA. Stažuotes finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija.


Šiemet rudens stažuotėms atrinkti keturi Vilniaus universiteto ir du Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai.

Informuojame, kad pažymas apie studijas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre galima užsisakyti elektroniniu paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba atvykus į Gyvybės mokslų centro Studijų skyrių (Saulėtekio al. 7) darbo dienomis nuo 9.30 iki 14.00 val.

 

Pažymos elektroniniu būdu neišduodamos.

 

Atkreipiame dėmesį, kad busimiems magistrantūros studijų pirmo kurso studentams pažymos neišduodamos, galite naudoti Jūsų ir universiteto pasirašytas studijų sutartis.

 

Informaciją apie Vilniaus universitete išduodamas papildomas pažymas apie studijas, teikiamas susijusias paslaugas ir jų įkainius galima rasti čia.