Vilniaus universitetas kartu su Izraelio ambasada inicijuoja studentų mentorystės programą „Kelrodė žvaigždė“, kurios pagrindinis tikslas – skatinti studentus savanoriauti ir tapti draugais-mentoriais socialinėje atskirtyje gyvenantiems vaikams. Šio projekto įkvėpėjas Amos Carmeli ir organizacija „Perach“ – viena sėkmingiausių švietimo iniciatyvų, veiklą pradėjusi Izraelyje, išsiplėtusi 25 pasaulio valstybėse, o į ją įsitraukę asmenys jau skaičiuojami šimtais tūkstančių.

 

Kaip tai veikia?

 

Vilniaus universitete 2017 m. spalio 25–26 d. vyks mokymai, kuriuose dalyvaus 15–20 koordinatorių. Vėliau jie savo patirtimi dalysis su būsimais savanoriais – kelrodėmis žvaigždėmis. Bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos vidurinėmis mokyklomis ir vaikų dienos centrais bus atrenkama apie 100 vaikų, kurių kiekvienas nuo 2018-ųjų metų sausio pusę metų turės po savo asmeninę kelrodę žvaigždę – VU studentą savanorį.

 

Vilniaus universiteto studentai bus skatinami skirti dalį savo laiko bendravimui su 3–6 klasių vaikais iš nepasiturinčių ar naujai į šalį atvykusių, socialinę atskirtį patiriančių šeimų. Svarbiausias tikslas – užmegzti ryšį tarp dviejų socialinių grupių, kurios tikrovėje retai susitinka ir gali bendrauti. Mentoriai susitikinės su savo jaunaisiais draugais dvi valandas du kartus per savaitę.

 

Užsiėmimai vyks namuose, universiteto miestelyje, žaidimo aikštelėse, bibliotekose, muziejuose. Užsiėmimai bus prižiūrimi „Kelrodės žvaigždės“ koordinatorių, tačiau mentorius ir vaikas turi laisvę spręsti, ką veikti – ruošti namų darbus, žaisti kompiuterinius žaidimus ar futbolą, eiti į kiną, leisti laisvalaikį gamtoje ir pan.

 

Jeigu tu manai, kad gali būti „Kelrodės žvaigždės“ projekto koordinatoriumi, esi socialiai atsakingas, supranti angliškai, esi imlus, atviras naujoms pažintims ir patirtims – tada šis projektas skirtas tau! Registruotis į mokymus gali čia.

 

Kviečiame tapti šios iniciatyvos socialiniais partneriais

 

Jei Jūs esate muziejaus, vaikų laisvalaikio centro, kino teatro, kavinės, bibliotekos atstovas – kviečiame prisidėti prie šios iniciatyvos ir sudaryti sąlygas mūsų studentams savanoriams drauge su socialiai remtinais vaikais nemokamai naudotis Jūsų įstaigų siūlomomis paslaugomis.

 

Jeigu Jūs esate mokyklos ar vaikų dienos centro vadovas, maloniai kviečiame bendradarbiauti ir padėti surasti nepasiturinčiose šeimose ir socialinėje atskirtyje gyvenančius vaikus, kuriems būtų naudinga turėti savo „kelrodę žvaigždę“.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Linas Mažutis dalyvauja unikaliame pasauliniame pernai startavusiame projekte, kurio tikslas – nustatyti visas ląsteles, kurios sudaro žmogų. Kitaip tariant, sudaryti žmogaus ląstelių atlasą. Jis turės reikšmingos įtakos biologijai ir medicinai, padės geriau suprasti žmogaus fiziologiją, nustatyti, stebėti ir gydyti įvairias ligas. Tai bus pirmasis trimatis visų žmogaus ląstelių žemėlapis. Skaičiuojama, kad vidutiniškai žmogų sudaro apie 37,2 trilijono ląstelių.


„Projektas tęsis apie 10 metų. Tikimasi, kad jis sudarys tokį patį precedentą kaip ir žmogaus genomo nustatymas. Šis atlasas turėtų tapti atskaitos tašku“, – palygina dr. L. Mažutis. Jo teigimu, ateinančius kelerius metus bus labai populiaru girdėti apie žmogaus smegenų, kepenų, inkstų ar plaučių atlasus. Žmogaus ląstelių atlasas greičiausiai bus sudaromas iš atskirų organų atlasų, kurie vėliau bus sujungti į vieną sistemą.


Apie 200 mokslininkų grupių nustatys konkrečius organus sudarančias ląsteles, jų genomą, transkriptomą, o kai kuriais atvejais – ir epigenetiką, aktyvias bei neaktyvias genomo dalis. Organizmui senstant įvyksta somatinės mutacijos. Tai reiškia, kad ląstelių genomas keičiasi.


Pasaulio tyrėjų grupės, dalyvaujančios projekte, naudos VU GMC mokslininko ir jo grupės sukurtą pavienių ląstelių barkodavimo ir sekoskaitos technologiją. Ji leidžia nustatyti pavienių ląstelių genų ekspresiją labai dideliu našumu ir panaudojant mažus reagentų kiekius.


„Jeigu nustatome visas ląsteles, tarkime, sudarančias kepenis, tuomet galime daug tiksliau įvertinti, kaip veiks vaistai, taip pat kaip vienas ar kitas vaistas bus metabolizuojamas. Jeigu nustatome visas ląsteles, kurios sudaro smegenis, gali paaiškėti, kad galbūt jose yra daug kitų ląstelių tipų, kurių iki šiol nežinojome, ir kurie vaidina labai svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, ilgalaikės atminties susidaryme. Yra duomenų, kad smegenyse aptinkama imuninių ląstelių. Kuo detaliau žinosi audinių ir paties žmogaus sudedamąsias dalis, tuo tiksliau galėsi pasiūlyti naujus gydymo būdus, geriau suprasti, kaip atsiranda įvairios ligos – Alzheimeris, diabetas, jau nekalbant apie fundamentinius klausimus: kaip ląstelės, sudarančios žmogų, viena su kita bendrauja, kad galėtų palaikyti jo gyvybines funkcijas?“ – projekto reikšmingumą argumentuoja pašnekovas.


Pasak jo, žinodami ląstelių kiekį ir jų įvairovę galėsime daug geriau nuspėti, tarkime, ilgiausios žmogaus gyvenimo trukmės ribas iki atsirandant vėžiui. Sudarius visų žmogaus ląstelių žemėlapį galbūt bus pastebėtos dažniau mutuojančios ląstelės, tam tikri ląstelių, kurios apsaugo nuo vėžio susidarymo, tipai.


Įsijungti į šį projektą dr. L. Mažutį pakvietė kolegos iš Harvardo ir Kolumbijos universitetų dėl VU GMC mokslininko grupės atliekamų pavienių ląstelių tyrimų panaudojant mikroskysčių technologijas.


„Viena iš mano funkcijų šiame projekte yra užtikrinti, kad mūsų įvaldytos technologijos būtų tinkamai panaudotos pavienių ląstelių barkodavimui ir sekoskaitai atlikti, kad gauti duomenys būtų aukštos kokybės. Labiausiai tikėtina, kad mūsų komanda analizuos plaučių, imunines, odos ląsteles, įvairių kitų ląstelių tipus“, – apibendrina mokslininkas.


Prie šio projekto taip pat prisijungs VU GMC Biotechnologijos instituto doktorantas Vaidotas Kiseliovas, dirbantis dr. L. Mažučio grupėje. Ateityje galbūt įsijungs ir kiti jos mokslininkai.


Žmogaus ląstelių atlaso sudarymą didžiąja dalimi finansuoja organizacija „Chan Zuckerberg Initiative“. Ją įsteigė Facebook’o įkūrėjas Markas Zuckerbergas ir pediatrė dr. Priscilla Chan. Todėl jie sieks, kad visi projekto duomenys būtų laisvai prieinami.

Spalio 12 d. VU Gyvybės mokslų centre vyks „Thermo Fisher Scientific“ organizuojama „Mokslo diena“. Nuo 8 iki 17 val. veiks paroda, kurioje produktus ir sprendimus pristatys „Thermo Fisher Scientific“ ir bendrovės partneriai Lietuvoje, nuo 9.15 iki 16.30 val. bus rengiami seminarai. Visą dieną GMC tyrėjai ves ekskursijas po centrą.

 

Plačiau apie renginį. 

Londono mokslo muziejuje sukurta ir didžiąją dalį Europos apkeliavusi paroda „Daugiau nei laboratorija: DIY mokslo revoliucija“ rugsėjo 29 dieną 17 val. bus pristatyta Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre. Atidarymo proga vyks diskusija su „Vilnius iGEM“ komanda.


Ši paroda yra dalis projekto „Sparks“. Jo tikslas – skatinti glaudesnį visuomenės ir mokslininkų bendradarbiavimą, supažindinti su mokslo pasiekimais, įgyvendintais ne mokslininkų.

 

Mokslininkų ir su mokslu nesusijusių žmonių projektai

 

Iš įvairių objektų, nuotraukų, filmų ir modernaus meno kūrinių susidedanti paroda pristato istorijas, kurių pagrindiniai veikėjai – paprasti žmonės. Jiems rūpi jų pačių ir aplinkinių gerovė. Paroda „Daugiau nei laboratorija: DIY mokslo revoliucija“ suskirstyta į keturias dalis: DIY (liet. pasidaryk pats) biologai, sveikatos programišiai, piliečiai–mokslininkai ir meninės instaliacijos.

 

„Šioje parodoje lankytojai pamatys, kiek daug svarbių mokslinių tyrimų ir atradimų atlieka ne laboratorijose dirbantys mokslininkai, o informacinių technologijų specialistai, pacientai ar mokslu besidomintys žmonės. Pagrindinis mūsų tikslas – paskatinti ir vietos mokslininkus, politikus, verslininkus bei kitus visuomenės narius prisidėti prie gerovę kuriančių projektų įgyvendinimo“, – sako parodą koordinuojančio Socialinių inovacijų instituto vadovė Ingrida Gečienė Janulionė.

 

Visiems prieinami moksliniai instrumentai

 

Parodos dalis, skirta piliečiams–mokslininkams, pristato sėkmingus visuomenės ir mokslininkų bendradarbiavimo pavyzdžius. Vienas jų – „Uodų atlasas“. Tai Vokietijos mokslininkų vystomas projektas, kuriame itin svarbų vaidmenį vaidina šalies gyventojai, padedantys stebėti skirtingų uodų rūšių pasiskirstymą visoje šalyje.

 

DYI biologijos mokslams skirtoje dalyje pristatomos bendruomenių sukurtos biologijos laboratorijos. Vienas pavyzdžių – vietos bendruomenės iniciatyva sukurta laboratorija, kurioje tyrėjai entuziastai ieško naujų antibiotikų šaltinių. Parodos lankytojai sužinos, kaip tyrinėdami augaluose ir dirvožemyje randamus mikrobus, eiliniai žmonės siekia prisidėti prie šios problemos sprendimų.

 

Sveikatos programišių skiltyje pristatoma Švedijoje gyvenanti tinklaraštininkė Sara Riggare. Dar 2003 metais moteriai diagnozuota Parkinsono liga. Siekdama kasdien įvertinti naudojamų vaistų efektyvumą, Sara sukūrė mobiliąją aplikaciją ir įvairius fizinio aktyvumo monitorius. Į gydymo procesą įsitraukusi moteris ne tik pati naudojasi pačios atrastais ligos kontroliavimo metodais, bet ir savo išradimais aktyviai dalijasi su sergančiaisiais šia liga.

Ketvirtoji parodos dalis – meno kūriniai, kuriuose kūrėjai vaizduoja medicinos technologijų ateities tendencijas: potraukį nesveikam maistui blokuoti padedančius įsivaizduojamus robotus, 3D spausdintuvu sukurtą autizmu sergantiems vaikams emocijas reikšti padedantį šalmą, kūno judesių stebėjimą ateityje pristatantį filmą.

 

Nauja tendencija – mokslininkų ir visuomenės narių susivienijimai

 

„Pastaruoju metu Vakarų šalyse sparčiai populiarėja bendri laboratorijose dirbančių mokslininkų ir su mokslu nesusijusių žmonių projektai. Suvieniję pajėgas šie žmonės dirba visuomenės labui spręsdami tam tikro miesto ar šalies problemas“, – pasakoja I. Gečienė Janulionė.

 

Vienas pavyzdžių – Londone su oro tarša kovojančių gyventojų bendruomenė. Ji mokslininkams padeda analizuoti taršos lygį mieste. Ant elektros stulpų gyventojai įrengia oro kokybę stebinčius aparatus, o surinktus duomenis siunčia į laboratorijas. Šių duomenų pagrindu sukuriami labiausiai užterštų vietų žemėlapiai – taip kelionių maršrutus planuojantys žmonės gali pasirinkti mažiausiai užterštas gatves.

 

Mokslo populiarinimo paroda „Daugiau nei laboratorija: DIY mokslo revoliucija“ VU Gyvybės mokslų centre veiks iki lapkričio 30 d.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) fojė ir VU Zooologijos muziejuje veikia profesoriui Ričardui Kazlauskui (1927–2014) skirta paroda „Kaip tampama gamtininku ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiaus nominantu?“


Parodoje, parengtoje garsaus gamtininko, zoologo, televizijos laidų vedėjo 90-mečiui, eksponuojama jo tvarkyta ir papildyta įspūdinga Lietuvos drugių kolekcija, jo apdovanojimai, nuotraukos, piešiniai, vaizdai iš ekspedicijų, kasdienių darbų, profesoriaus disertacija ir jos gynimo akimirkos, jo studentų darbai, taip pat daugybė gyvūnų, surinktų ekspedicijose arba profesoriui atneštų miestiečių, iškamšų. Mokslininką primena ir garsiosios jo vestos laidos „Langas į gamtą“, su kuria užaugo ne viena karta, ištraukos.


„Kas klaũsė tėčio paskaitų ar laidų, turbūt supranta, kad jo auginamas negalėjau užaugti be meilės gamtai. Tad natūralu, kad pasirinkau gyvybės mokslus, o ir didžioji dalis hobių vienaip ar kitaip susiję su gamta. Tėčio dėka išliko ne tik daug šiltų prisiminimų apie įvairias išvykas, įstabius jo pasakojimus (tiek tikrus, tiek išgalvotas fantastines istorijas), bet ir apie daugybę globotų ir vis dar globojamų gyvūnėlių. Pažvelgus, kiek daug jis gyvenime nuveikė – tiek mokslui, tiek gamtosaugai, tiek kaip dėstytojas ar televizijos laidų vedėjas, kartais net sunku suprasti, kaip tėtis spėjo dar ir man skirti tiek daug laiko ir kantrybės“, – prisiminimais apie tėtį dalijasi VU GMC Biotechnologijos institute dirbantis dr. Egidijus Kazlauskas.

 

VU GMC Biomokslų instituto profesorius Rimantas Rakauskas pamena, kad su prof. R. Kazlausku susipažino dar mokykloje, su tėvais užsukęs į mokslininko butą M. K. Čiurlionio gatvėje. Tame pačiame pastate iki 2016 metų buvo VU Gamtos mokslų fakultetas. „Didelį įspūdį padarė buto sienose įmontuoti akvariumai, iš kurių į atvykėlius smalsiai žiūrėjo spalvingos akvariuminės žuvys. Tai buvo viena iš priežasčių, paskatinusių studijuoti biologiją Vilniaus universitete. Studijų metais tuo metu dar docentas Ričardas Kazlauskas buvo vienas populiariausių dėstytojų: išvaizdus, gerai išmanantis ne tik zoologiją, bet ir botaniką. Pasisekė, kad jis sutiko vadovauti diplominiam darbui (žinoma, apie vabzdžius). Iš profesoriaus daug išmokau“, – pasakoja mokslininkas.


Prof. R. Kazlauskas 1952 m. baigė VU ir įgijo biologo – zoologo specialybę. 1963 m. VU Gamtos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją ,,Lietuvos TSR upių entomofauna (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jos reikšmė upėtakių mitybai“. Ilgą laiką tyrinėjo dieninius drugius. Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu Lietuvoje. Ypač vertingų duomenų sukaupė apie dieninių drugių gausumą, migraciją, zoogeografiją, retų rūšių apsaugą. Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spalvotą Lietuvos drugių atlasą, sukaupė didelę drugių kolekciją VU Zoologijos muziejuje. Jo iniciatyva įsteigti pirmieji balinių vėžlių ir entomologiniai draustiniai. Buvo didelis Lietuvos paukščių žinovas. Jis VU Zoologijos muziejui pagamino per 70 paukščių iškamšų.


Mokslininkas nuo 1947 m. dirbo VU Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedroje. Jai atidavė daugiau nei 50 metų, 44 metus paskyrė dėstymui.


Gamtininkas 1996 m. įvertintas Tada Ivanausko, 2010 m. – Česlovo Kudabos premijomis. 2005 m. mokslininkui už gamtosaugos idėjas įteiktas valstybinis apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius.

 

Profesorius dalyvaudavo tarptautinėse ekspedicijose 1981 m. – Kuboje, 1994 m. – Helgolando saloje Šiaurės jūroje, 1995 m. – prie Adrijos jūros (Kroatija) ir universitetui parvežė gausias drugių bei hidrobiontų kolekcijas. Per 40 metų parengė apie 200 gamtos populiarinimo laidų per televiziją ir radiją: „Langas į gamtą“, „Vakaras su tėveliu“, „Gamtos duris atvėrus“. Už šias laidas žiūrovų išrinktas mylimiausia televizijos žvaigžde.


Paroda VU GMC veiks iki gruodžio 31 d. Jos rengėjai dėkoja profesoriaus šeimai, ypač sūnui dr. E. Kazlauskui, už geranoriškumą ir parodai patikėtus daiktus, taip pat VU Zoologijos muziejaus savanoriams: Evelinai Markevičiūtei iš VU Komunikacijos fakulteto, VU GMC studentams Gerdai Joringei Lapytei, Kamilei Ižganaitytei, Mildai Riepšaitei ir Pauliui Greičiui iš Jorko universiteto (Jungtinė Karalystė).