VU GMC Biochemijos instituto mokslininkų dr. Audronės V. Kalvelytės, dr. Aušros Imbrasaitės, dr. Natalijos Krestnikovos ir doktoranto Aurimo Stulpino publikacija „Adult Stem Cells and Anticancer Therapy“ išspaudinta knygoje „Advances in Molecular Toxicology Volume 11“, kurią išleido prestižinė tarptautinė „Elsevier“ leidykla. 

 

VU GMC biochemikų parašytame knygos ketvirtame skyriuje „Suaugusio organizmo kamieninės ląstelės ir priešvėžinė terapija“ apžvelgiama, kad, šalia plataus spektro panaudojimo galimybių biofarmacijoje (pavyzdžiui, naujų vaistų kūrimui), suaugusio organizmo kamieninės ląstelės yra ir įvairių toksinių poveikių organizme taikinys. Tarp jų – priešvėžiniai vaistai, kurie kartais negrįžtamai paveikia normalias, sveikas ląsteles, todėl kamieninių ląstelių apsaugojimas yra antras pagal svarbą uždavinys priešvėžinėje terapijoje.

 

Publikacijoje pateikiama šiuolaikinė informacija apie įvairius priešvėžinius vaistus – pasiekimus, iššūkius, tendencijas, molekulinius veikimo mechanizmus, taip pat nagrinėjami duomenys apie nepageidaujamą poveikį kamieninėms ląstelėms. Aptariami galimi toksiškumo tyrimo biologiniai modeliai, metodai, sūlomos žinomos bei naujos strategijos šiai problemai spręsti. 

 

Tos pačios leidyklos „Elsevier“ neseniai išleistos knygos „Handbook of Epigenetics. The New Molecular and Medical Genetics“ 41 skyriuje išspausdinta VU GMC Biochemijos instituto profesorės Rūtos Navakauskienės publikacija „Combination Epigenetic Therapy“. 

Spalio 20 d., šviečiant maloniai saulutei ir šaltukui gnaibant skruostus, VU Zoologijos muziejaus vabalai pozavo Lietuvos televizijos žurnalistei Urtei Korsakovaitei ir operatorei Miglei Gaižiūtei. Jos rengė reportažą apie auksinį Lietuvos vabalą, kuris niūrus, nes jam vis sunkiau rasti naujų vietų gyvenimui. Tai niūraspalvis auksavabalis, vienas rečiausių ne tik mūsų šalies, bet ir Europos vabalų.

 

Didžiąją laiko dalį jis praleidžia pūvančioje medienoje, stiebų kiaurymėse ar po žieve senuose plačialapiuose medžiuose. Patelės medžių drevėse padeda apie 30 kiaušinėlių. Išsiritusios lervos jose vystosi apie trejus metus, misdamos drėgna trūnijančia mediena, o trūnijanti mediena – puiki trąši medžiaga dirvožemio derlingumui palaikyti ir dirvos erozijai sustabdyti, sąlyga miškui augti ir vešėti, džiuginti žmogų savo turtais ir teikti namus daugeliui kitų gyvūnų.

 

Lietuvoje natūralių miškų, kuriuose vis dar augtų kelių šimtų metų medžiai, tinkantys šiems vabalams gyventi, nedaug, o Vakarų Europoje tokių miškų dar mažiau.

 

Spalio 18 d. surengtos tarpfakultetinės merginų krepšinio varžybos Rektoriaus taurei laimėti. Jose nugalėjo GMC krepšininkės, rezultatu 71:61 (12:12; 14:17; 26:14; 19:18) įveikusios atkaklią Ekonomikos fakulteto meginų komandą.

 

Varžybų favoritėmis laikytos GMC krepšininkės tik trečiajame kėlinyje įgijo ryškesnę persvarą, nes Ekonomikos fakulteto merginos vis atsakydavo taikliais metimais iš vidutinio ir tolimo nuotolio. Ryžtingai pradėjusi trečią kėlinį, GMC komanda nebepaleido pergalės iš savo rankų. Prie laimėjimo svariai prisidėjo Ieva Savickaitė, pelniusi 30 taškų, Justina Kraujūnaitė, įmetusi 19 taškų, Aurelija Putramentaitė su 10 taškų, Toma Balnionytė su 8 taškais ir Indrė Pretkelytė su 4 taškais. 

 

Sveikiname GMC merginų krepšinio komandą!

 

VU Sveikatos ir sporto centro informacija

Rugpjūtį ir rugsėjį Kembridžo universiteto gamtos mokslų studentė Rugilė Matulevičiūtė praleido VU Gyvybės mokslų centre (GMC), Biomokslų institute. Rugilė savo praktikai pasirinko dr. Urtės Neniškytės grupę. Kembridžo universiteto studentė VU GMC atliko morfologinę mikroglijos ląstelių analizę.


Kodėl pasirinkai VU GMC ir dr. Urtės Neniškytės grupę?
Sprendimą vasaros praktikai atvykti į VU GMC labiausiai lėmė tai, kad čia dirba dr. Urtė Neniškytė ir jos mokslinė grupė. Smegenyse vykstantys molekuliniai procesai yra viena pagrindinių mano domėjimosi krypčių. Prieš keletą metų teko klausytis Urtės paskaitos apie sinapsių genėjimą smegenų vystymosi metu. Tai paskatino susidomėti šia tema, todėl labai norėjau prisidėti prie Urtės ir jos grupės tyrimų.

 

Ką pavyko pasiekti ar sužinoti? Gal ko nors naujo išmokai, ką vėliau galėsi pritaikyti studijose?
Čia gilinausi į mikroglijos ląsteles ir jų dalyvavimą sinapsių genėjimo procese. Teko susipažinti su šių ląstelių vaizdinimo, morfologijos analizės metodais, todėl daug dirbau su ImageJ programine įranga. Reikšminga darbo dalis – gautų duomenų analizė. Gebėjimas analizuoti atliktų eksperimentų ar tyrimų rezultatus svarbus ir mano studijoms, tad praktikos metu įgyti įgūdžiai tikrai pravers.

 

Kodėl nusprendei išvykti studijuoti į Kembridžo universitetą? Kokios ten studijos, kas labiausiai patinka?
Gamtos mokslų kursas, kurį studijuoju, leidžia susieti skirtingas mokslų kryptis. Bakalauro studijos trunka trejus metus. Kursą galima būtų skirstyti į fizinių ir biologinių mokslų kryptis. Pirmaisiais metais dauguma studentų renkasi tiek vienai, tiek kitai krypčiai priklausančius dalykus, o vėliau ima specializuotis. Nors pirmame kurse turime tik keturis dalykų modulius, jo struktūra labai intensyvi, tad paskaitos vyksta ir šeštadieniais. Taip pat daug dėmesio skiriama mokymuisi mažomis grupėmis. Du–trys studentai ir dėstytojas – tai vienas patraukliausių studijų Kembridže aspektų, skatinantis domėjimąsi dalyku ir „už kurso ribų“.

 

Ar norėtum po studijų sugrįžti į Lietuvą, gal net į šį centrą?
Sunku kalbėti apie ateities planus, nes šiuo metu esu susitelkusi ties dabartinėmis studijomis.

 

Kokį įspūdį apskritai paliko VU GMC?
Tai modernus centras. Manau, didžiausias jo privalumas – žmonės. Tai dr. Urtė Neniškytė ir jos grupė, prof. Virginijus Šikšnys bei kiti perspektyvūs mokslininkai.

Spalio 18 d., trečiadienį, Saulėtekio akademinė bendruomenė kviečiama kartu paminėti Fotonikos dieną. Šįkart mokslinei kūrybai paskatinti bus pasitelktas pasakojimas apie šviesos fotonų šėlsmą ir intelektualią roko muziką.


17 val. VU mokslininkas, išmaniojo apšvietimo specialistas dr. Pranciškus Vitta Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) Didžiojoje salėje skaitys paskaitą „Šviesos fotonų šėlsmas: nuo ridikėlių formos iki žmogaus nuotaikos kaitos“. Saulė jau milijonus metų apšviečia Žemę, ir visa gyvybė prisitaikė prie gyvenimo šviesoje arba išskirtinai tamsoje. Daugybę metų didžiojoje Žemės dalyje galiojo taisyklė, kad dieną yra šviesu, o naktį – tamsu, kol žmonija nesugalvojo šios taisyklės pakoreguoti. Įvairios lempos, lazeriai, šviestukai, vaizdo ekranai keičia mūsų aplinką, gyvąją gamtą ir pačius žmones kol kas nežinoma kryptimi, nes evoliucija vyksta nepertraukiamai. Už biologinio laikrodžio (cirkadinio ciklo) atradimą šiemet paskirta medicinos Nobelio premija, o šviesos technologijos yra įrankis šiems procesams pažinti bei valdyti.


18 val. NFTMC Didžiojoje salėje koncertuos grupė „Garbanotas Bosistas“. Tai viena ryškiausių mūsų šalies roko muzikos grupių. Ji atpažįstama iš savito skambesio ir išskirtinio vokalo. Grupės nariai tarsi nepavaldūs dominuojančiai elektronikos muzikos madai, o grojantys „gyvomis“ gitaromis; tarsi vengiantys aštrių protesto gaidų, taip būdingų klasikinei roko muzikai, bet teikiantys pirmenybę melancholijai, pozityvumui ir gerajai šviesai skleisti. Kažkada Silicio slėnio istorikai minėjo, kad šiam slėniui Kalifornijoje suklestėti milžinišką įtaką padarė Jacko Kerouaco kūryba. „Garbanoto Bosisto“ muzika turi savyje kažką labai keruakiško. Organizatoriai už paramą koncertui dėkoja „Šviesos konversijai“, „Eksplai“ ir „Workshop of Photonics“.


19.30 val. Mokslo aikštėje tarp NFTMC ir Gyvybės mokslų centro planuojamas lazerių šou. Šį reginį dovanoja įmonė „Optronika“.


Visi renginiai nemokami. Juos organizuoja Fizinių ir technologijos mokslų centras.


Fotonikos diena pasaulyje ir Lietuvoje minima nuo 2014-ųjų. Paprastai švenčiama spalio 21 d., kai 1983-aisiais buvo oficialiai patvirtinta, kad šviesos greitis yra 299 792,458 km/s.