Prof. Edita Sužiedėlienė nuo pat studijų pradžios kryptingai ėjo profesiniu keliu: dar būdama Vilniaus universiteto (VU) studentė laimėjo pirmąją vietą studentų mokslinių darbų konkurse, tuomečiame VU Chemijos fakultete baigusi biochemijos studijas liko dirbti universitete, eksternu apgynė biologijos mokslų daktaro disertaciją. Vėliau, 1991–1993 m., stažavosi Vašingtono universitete. 2010 m. mokslininkės pasiekimus vainikavo Rektoriaus mokslo premija, o šiais mokslo metais ji išrinkta geriausia VU Gyvybės mokslų centro (GMC) dėstytoja.

 

Studentams profesorė skaito šiuos kursus: „Molekulinė biologija“, „Molekuliniai patogenezės mechanizmai“ ir „Molekulinė biologija, žmogaus biologija ir genetika“. Mokslininkė yra trijų studijų programų komitetų pirmininkė ir dviejų komitetų narė.

 

Kaip sutikote žinią, kad buvote išrinkta geriausia GMC dėstytoja?

Nudžiugau! Nuoširdžiai dėkoju studentams ir kolegoms už palaikymą.

 

Koks jūsų dėstymo stilius, metodai?

Dėstau jau daugiau nei porą dešimtmečių, tad  šie dalykai neišvengiamai keitėsi ir keičiasi: gyvybės mokslų sritis – nepaprastai dinamiška, informacijos srautas tiesiog milžiniškas. Neretai, atėjus į paskaitą, tenka pasakyti, kad tai, apie ką detaliai aiškinomės prieš kokį mėnesį, ką tik paneigta naujausiais tyrimais, iškelta nauja hipotezė. Gyvybės mokslų vadovėliai pasensta per porą metų... Todėl reikia nuolat ieškoti būdų, kaip studentams naujas žinias perteikti suprantamai, susistemintai ir įtraukliai. Antra, kiekviena nauja karta ypatinga, todėl dėstant įdomu ir verta stengtis atliepti jos poreikius, požiūrį. Labai teigiamai žiūriu į virtualių studijų metodų taikymą, juos ne tik pati naudoju užsiėmimuose ar egzaminuose, bet ir rekomenduoju kolegoms.

Pagrindinis dėstomų dalykų kredo nesikeičia – parodyti, kokia įdomi, perspektyvi, įtraukianti yra dėstoma disciplina, atskleisti, kad šiuolaikiniai gyvybės mokslų tyrimai pateikia nepaprastai įdomių dalykų. Studentai yra tų įvykių liudininkai. Įsitraukę į mokslinę veiklą, patys gali tapti jų dalimi.

 

Ką labiausiai vertinate per paskaitas, užsiėmimus, o ko netoleruojate?

Kiek įmanoma skatinu studentus aktyviai dalyvauti užsiėmimuose, diskutuoti, kelti klausimus ir viskuo abejoti, kartais net provokuoju. Jeigu paskaitoje ar seminare ima vystytis įdomi diskusija, tenka nukrypti į šalį nuo pagrindinės temos, netgi paaukoti dalį paskaitos ar seminaro laiko, tačiau tokias diskusijas labai vertinu. Tiesa, pastebiu, kad mūsų studentus gan sunkoka „išjudinti“, tad kartais reikia griebtis visokių gudrybių, o ir tai ne visada pavyksta. Man atrodo, aktyvumo stoka „užprogramuojama“ dar mokyklose, kur diskutuoti ir kelti klausimus neįprasta, o problemų sprendimu grįsto mokymosi labai trūksta.

Ko netoleruoju? Mobilieji telefonai dėl studentų dėmesio yra didžiausi konkurentai (šypteli), bet su jais jau susitaikiau ir toleruoju... Tik niekaip nepriprantu prie studentų vėlavimo į paskaitas.

 

Kaip sudominate studentus dėstomais dalykais?

Gyvybės mokslų srities disciplinos yra labai įdomios, tad sudominti šių sričių moksliniais tyrimais ir atradimais nėra ypač sunku. Vienintelė problema ta, kad tiesiog neįmanoma aprėpti visko, kas dabar vyksta šiuose moksluose. Kartais studentai mokslo naujienas perskaito greičiau ir jau laukia komentaro. Neretai prieš pat paskaitą pasirodžius naujai publikacijai tenka ilgiau pasėdėti, stengiantis koncentruotai ir suprantamai kitą dieną perteikti jos esmę. Tada ir paskaitos turinys gerokai keičiasi.

 

Kokie studentai jus žavi?

Darbštūs, smalsūs, atkaklūs, nuoširdūs, nebijantys klysti. Tokių sutinku tikrai daug.

 

Kokios jums, kaip dėstytojai, patirtys pačios įsimintiniausios?

Man pačios gražiausios akimirkos, kai buvę studentai – baigę studijas prieš daugelį metų ar neseniai tapę absolventais, tiek pasklidę po pasaulį, tiek gyvenantys Lietuvoje – prisimena studijas, paskaitas, kartu praleistas akimirkas ir netikėtai aplanko ar atsiunčia šiltą laišką, kai pasipasakoja, kaip jiems sekasi, pasidalija džiaugsmais ir rūpesčiais. Labai smagu matyti, kai buvę studentai pasiekia profesinės karjeros aukštumų.

 

Kuo dabartiniai studentai skiriasi nuo jūsų kartos studentų?

Tai Y kartos atstovai, kurie nepripažįsta jokių autoritetų, kuriems svarbu profesionalumas, kompetencija, dalykiškumas, o paviršutiniškumą ir atsainų požiūrį „iškoduoja“ labai greitai. Šiuolaikiniai studentai auditorijoje nori sutikti dėstytoją kolegą, jiems ypač svarbus pedagogų ir aplinkinių požiūris į juos kaip į individualybes. Jie siekia pripažinimo, žinomumo, yra ambicingi, tačiau darbštūs, atkaklūs. 2017 m. „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda – geriausių savo kartos savybių lydinys.

 

Kas labiausiai džiugina pedagoginiame darbe?

Džiugina, kai matai, kaip iš pirmakursių, dar neseniai buvusių „žalių“ mokinukų, universitete užauga asmenybės – puikūs jauni specialistai, mokslininkai. Tas virsmas nepakartojamas, ypač kai jautiesi bent dalelyte prie to prisidedantis.

Esate trijų studijų programų komitetų pirmininkė ir dviejų komitetų narė. Ar lieka laiko mokslinei veiklai, galiausiai laisvalaikiui?

Jeigu ne molekulinės biologijos laboratorijos kolegos, puiki administratorė Jolanta Bagvilė, GMC Studijų skyriaus darbuotojos, viską suderinti būtų sunku. Laisvalaikiui lieka nedaug – knygai, spektakliui, filmui. Labai džiaugiuosi neseniai atradusi naują užsiėmimą – šiaurietišką ėjimą.

 

Prisiminkite, kaip rinkotės savo gyvenimo kelią. Kuo jus prieš tris dešimtmečius patraukė biochemija?

Biochemija tada buvo ir vis dar yra viena populiariausių VU studijų programų. Nė karto nesigailėjau ją pasirinkusi. Į mokslinę veiklą, kaip ir dauguma dabartinių studentų, įsitraukiau dar studijų metais. Tačiau man visada patiko dėstyti, tad šios veiklos ėmiausi gana anksti. Deja, jauni žmonės nesirenka pedagoginio darbo, nes už tai gaunamas finansinis atlygis neatitinka nei jų kvalifikacijos, nei įdedamų pastangų. Ypač tą jaučiame gyvybės mokslų srityje, kur dėl gabių jaunų specialistų turime konkuruoti ne tik su, pavyzdžiui, biotechnologijos verslo įmonėmis, bet ir su kitais universitetais, kurie dėstytojams gali pasiūlyti geresnes sąlygas.

 

Viename interviu VU ne kartą pavadinote antraisiais namais. Ar dabar tą patį galėtumėte pasakyti apie GMC?

Sąlygos studijuoti GMC tiesiog puikios, labai norėčiau dabar būti studente. Centre įsibėgėja akademinis ir mokslinis gyvenimas, vyksta daug seminarų, paskaitų, tarptautinių konferencijų, kitų renginių. Džiugu, kad studentai labai aktyviai juose dalyvauja. O ar taps ši vieta antraisiais namais, parodys laikas.