Gruodžio 19 d. 14 val. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) viešės dr. Eglė Čekanavičiūtė, dirbanti JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre.

 

Mokslininkė skaitys pranešimą „Žarnyno mikroflora ir išsėtinė sklerozė: kaip bakterijos reguliuoja imunitetą?“, parengtą pagal podoktorantūros stažuotės Kalifornijos valstijos San Francisko universitete tyrimų rezultatus.

 

„Bakterijos, gyvenančios mūsų žarnyne, ne tik prisideda prie maisto virškinimo, bet ir padeda vystytis bei veikti imuninei sistemai. Nenuostabu, kad sutrikusi bakterijų pusiausvyra gali paspartinti, pasunkinti autoimunines ligas. Podoktorantūros stažuotėje tyriau žarnyno bakterijų įtaką vienos iš autoimuninių ligų – išsėtinės sklerozės vystymuisi“, – pasakoja dr. E. Čekanavičiūtė. Pranešime ji atskleis, kuo skiriasi išsėtine skleroze sergančių žmonių bakterijos nuo sveikųjų, kaip jos reguliuoja imunitetą tiek ląsteliniu, tiek viso organizmo lygmeniu.

 

Dr. E. Čekanavičiūtė Harvardo universitete baigė neurobiologiją, neuromokslų daktaro laipsnį įgijo Stanfordo universitete (JAV), podoktorantūros stažuotę atliko Kalifornijos valstijos San Francisko universitete, dr. Sergio Baranzini laboratorijoje, kur tyrinėjo šeimininko mikrobiomos įtaką sveikam ir sergančiam organizmui. Lietuvės tyrimų sritys apima molekulinį ir ląstelinį atsaką į sužeidimus, infekcijas, autoimunitetą ir kitus su ligomis susijusius veiksnius. Dr. E. Čekanavičiūtė taip pat išmano mikroskopiją, tėkmės citometriją, žmonių ir pelių ląstelių tyrimus in vitro, skirtingus mikrobiomos tyrimų būdus.

 

Šiuo metu dr. E. Čekanavičiūtė yra NASA mokslo darbuotoja, jos tyrimų šaka – kosmobiologija.

 

Mokslininkės seminaras yra sausio 3 d. VU GMC rengiamos gyvybės mokslų konferencijos „Vita Scientia’18“ dalis, tačiau jis atviras visiems norintiesiems.

 

Seminaras vyks gruodžio 19 d. 14 val. VU GMC R401 aud.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras kartu su kompanija „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pradeda naują tarptautinių seminarų ciklą, kurio tikslas – stiprinti Lietuvos mokslininkų, dirbančių gyvybės mokslų srityje, ryšius su užsienio tyrimų centrais, dalytis patirtimi, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą. Šio ciklo metu į Lietuvą bus kviečiami garsūs užsienio mokslininkai. Taip galėsime susipažinti su jų tyrimų kryptimis ir naujausiais rezultatais, o svečiams pristatysime mūsų mokslinį potencialą. Į Lietuvą kasmet planuojama pakviesti iki 10 tyrėjų, kurių tyrimų sritis yra ar potencialiai gali būti aktuali tiek VU Gyvybės mokslų centrui, tiek visai mūsų šalies gyvybės mokslų bendruomenei.

 

2018 m. sausio 30 d. 14 val. kviečiame į pirmąją tarptautinių seminarų ciklo paskaitą „Insect Biotechnology in Medicine, Plant Protection and Industry“. Ją skaitys prof. Andreas Vilcinskas.

 

Mokslininkas yra Gyseno universiteto Taikomosios entomologijos instituto direktorius, Fraunhoferio molekulinės biologijos ir taikomosios ekologijos projekto „Bio-Ressources“ vadovas, daugiau nei 350 mokslinių publikacijų autorius.

 

Profesoriaus vadovaujamas Taikomosios entomologijos institutas atlieka mokslinius tyrimus vabzdžių imunologijos, cheminės ekologijos ir kenkėjų vabzdžių bei jų šeimininkų sąveikos srityse. Tyrimai orientuoti į tvarų įvairių organizmų naudojimą naujiems baltymams ir cheminėms struktūroms kurti, taip pat naujoviškoms jų taikymo praktikoms medicinos, kenkėjų valdymo, pramoninės biotechnologijos srityse.

 

Data: sausio 30 d. 14 val.
Vieta: VU Gyvybės mokslų centras, Saulėtekio al. 7, R401 auditorija
Paskaita vyks anglų kalba

Šiandien pasirodžiusiame vieno prestižiškiausių pasaulyje mokslo žurnalų „Science“ numeryje išspausdintas straipsnis „Osteoblasts Remotely Supply Lung Tumors with Cancer-promoting SiglecFhigh Neutrophils“. Tarp jo autorių – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto paskutinių metų doktorantas Rapolas Žilionis, šiuo metu atliekantis ilgalaikę stažuotę Harvardo medicinos mokykloje.

 

„Būti bendraautoriumi tokio aukšto lygio žurnale – labai džiugu ir naudinga ateities perspektyvoms. Tačiau dar vertingesnis pats bendradarbiavimas su Harvardo laboratorijomis. Stažuotė JAV tapo reali dėl mano vadovo dr. Lino Mažučio užmegztų ryšių ir užsitarnauto gero vardo Harvarde“, – džiaugiasi perspektyvus jaunasis mokslininkas.

 

Jis pasakoja, kad straipsnis, prie kurio prisidėjo, aprašo tyrimą, atskleidusį, jog plaučių adenokarcinoma skatina sau palankias sąlygas veikdama per kaulus. „Viskas prasidėjo nuo pastebėjimo, kad plaučių vėžys lemia žmogaus ir pelių kaulų tankio padidėjimą. Kalbant konkrečiau, padidėja osteoblastų – kaulinį audinį gaminančių ląstelių aktyvumas. Tuomet buvo parodyta, kad pelėse specifiškai panaikinus osteoblastus plaučių vėžys nustoja augti. Paaiškėjo, kad per imuninę sistemą kauluose esančios ląstelės gali veikti plaučių navikus. To buvo galima tikėtis, nes kaulų čiulpai yra pagrindinis suaugusio individo kraujodaros (įskaitant visas imunines ląsteles) organas. Galiausiai buvo išaiškinta, kaip plaučių navikas siunčia signalus kaulams“, – pasakoja R. Žilionis.

 

Anot jo, šis atradimas parodo, kad siekiant geriau suprasti vėžio vystymąsi svarbu atsižvelgti į visame kūne vykstančius pokyčius. Be fundamentinio vėžio supratimo, tyrimo rezultatai gali praversti diagnostikai arba plėtojant naujus gydymo metodus.

 

VU GMC doktorantas atliko pavienių ląstelių sekoskaitos eksperimentus ir duomenų analizę, taip pat klinikinių duomenų statistinę analizę.


Jaunojo mokslininko teigimu, publikacija „Science“ žurnale yra palanki pradžia ir naudinga pamoka ruošiantis didesniam iššūkiui – vieną dieną publikuoti darbus tokio paties lygio žurnaluose iš Lietuvos, viešinant mūsų mokslininkų idėjas ir atradimus: „Šiemet buvo įrodyta, kad tai įmanoma. Lietuvoje turime išskirtinai gabių ir kūrybingų gyvybės mokslų specialistų. Tuo daug kartų įsitikinau per dešimt studijų metų Vilniaus universitete.


Vien tai, kad būčiau tarp prisidėjusių autorių, pareikalavo daug sunkaus darbo, tarp pat ir per ilgai lauktas atostogas su artimaisiais. Tempas Harvarde negailestingas: čia nėra tokio dalyko kaip darbo valandos ar savaitgaliai.“


R. Žilionis viena svarbiausių savo užduočių Harvarde laiko ir toliau puoselėti gerą lietuvių mokslininkų įvaizdį, kuris padėtų atverti duris (dar geriau – vartus) kitoms kartoms. „Mano ilgalaikis tikslas – grįžti į Lietuvą ir joje įkurti savo laboratoriją. Nors jau sulaukiau pasiūlymų dėl podoktorantūros stažuotės Harvarde, tačiau baigęs doktorantūrą esu nusiteikęs būti jei ne dviem, tai bent viena koja Lietuvoje. Kad ir ką daryčiau, man svarbiausia jausti, jog prisidedu prie Lietuvos mokslo kokybės ir jos tarptautinio pripažinimo“, – apibendrina VU GMC doktorantas.

 

R. Žilionio daktaro disertacijai vadovauja VU GMC mokslininkas dr. L. Mažutis ir dr. Allonas Kleinas iš Harvardo medicinos mokyklos. Šiuos mokslininkus sieja 2015 m. sukurtas didelio našumo pavienių ląstelių sekoskaitos metodas.

Gruodžio 1 d. 13 val. R403 aud. Biomokslų instituto doktorantė Jurgita Butkuvienė gins disertaciją „Batrachium Lietuvos upėse: morfologinė ir genetinė įvairovė bei ją lemiantys veiksniai“. Jos mokslinis vadovas – prof. Donatas Žvingila.

 

Susipažinti su disertacija galima čia

Lapkričio 28 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune vykusioje ceremonijoje apdovanoti jau devintus metus iš eilės Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojamo konkurso „Geriausi 2017 metų magistro baigiamieji darbai“ laimėtojai. Tarp jų – VU GMC  biochemijos magistrė Eglė Žalytė. Ji šiuo metu studijuoja Biochemijos instituto doktorantūroje. 

 

Eglės darbas „Transkripcijos veiksnių NF-κB, AP-1, HIF-1, PPAR-γ ir Nrf2 aktyvumas ir reikšmė chemoterapiniam atsparumui kolorektalinės karcinomos ląstelėse HCT116“ (vadovė doc. Aušra Sasnauskienė) pripažintas geriausiu biomedicinos mokslų srityje. 

 

„Mano sukauptos žinios gali padėti atskleisti vėžinių ląstelių atsparumo mechanizmus ir pagelbėti ieškant naujų priešvėžinės terapijos taikinių“, – sako Eglė. Ji darbą rengė 2015–2017 m. VU GMC Biomokslų instituto Biochemijos ir molekulinės biologijos katedroje, Ląstelių biologijos laboratorijoje.

 

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkės dr. Milenos Medineckienės teigimu, konkursas sulaukė didelio susidomėjimo iš aukštųjų mokyklų. Šiemet buvo pasiūlyti aktualūs, aukštos mokslinės vertės darbai, didelė jų dalis pasižymėjo tarpdiscipliniškumu, skirtingų mokslo sričių sinteze. Tai rodo, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose rengiami aukšto lygio mokslo tiriamieji ar taikomieji darbai, ugdomi jaunieji tyrėjai, kurie, įgiję reikiamą kvalifikaciją ir gebėjimus, sėkmingai tęs mokslinę karjerą.