Sidebar

VU GMC doktorantas M. Adomaitis: kova su klimato kaita – visų mūsų reikalas

Švedų aktyvistės Gretos Thunberg suburtas ekologinis judėjimas „Penktadieniai ateičiai“ (angl. Fridays for Future) įgauna pagreitį Europoje. Nors mūsų šalyje ši iniciatyva dar netapo masine, jos rėmėjų entuziazmas neblėsta.

„Klimato kaita yra visų mūsų rūpestis. Jei to nesuprasime, mūsų laukia negrįžtamos pasekmės“, – sako vienas šio judėjimo atstovų Lietuvoje Mantas Adomaitis.

 Moksleivės idėja sulaukė pasaulinio palaikymo

„Kalbant apie pasaulyje vykstančią kovą su klimato kaita, matome įvairių iniciatyvų. Tačiau tai, kas pastaruoju metu kilo Švedijoje ir išplito visoje Europoje, stipriai išsiskiria savo veiksmingumu“, – sako VU Gyvybės mokslų centre Biologijos doktorantūroje studijuojantis M. Adomaitis.

„Švedų aktyvistės Gretos Thunberg inicijuotą judėjimą pavadinčiau nauju gaivaus vėjo gūsiu. Pavienė akcija, kuomet penkiolikmetė moksleivė pradėjo penktadieninių protestų seriją prieš klimato kaitą, sulaukė visuomenės palaikymo. Greitai jos pavyzdys užkrėtė šimtus ir tūkstančius neabejingų švedų. Netrukus idėja penktadieniais rengti protestus, atkreipiančius dėmesį į klimato kaitos keliamus pavojus, išplito kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje į šias akcijas susirenka dešimtys tūkstančių žmonių. Didelį palaikymą „Penktadieniai ateičiai“ turi ir JAV, Australijoje, kitose šalyse. Nors dauguma penktadieninių akcijų dalyvių – moksleiviai ir studentai, jas remia vis daugiau įvairių visuomenės grupių atstovų“, – atskleidžia M. Adomaitis.

 Pasak jo, „Penktadieniai ateičiai“ – ko gero stipriausias pastarojo meto impulsas kovoje su mūsų planetos klimato pokyčiais, sąlygotais žmogaus veiklos. „Ši iniciatyva tarsi visus pabudino: politikai garsiau kalba apie įstatymus, padėsiančius kovoti su šia problema, o visuomenėje sparčiai daugėja draugiškus aplinkai sprendimus besirenkančių sąmoningų žmonių“, – pasakoja jaunasis mokslininkas.

Įtikinti lietuvius – nemenkas iššūkis

„Kaip matome, kova su klimato kaita pasaulyje tikrai nėra naujas reiškinys. Tačiau mūsų šalyje šios idėjos dar tik skinasi kelią į žmonių širdis ir protus, nes įtikinti tautiečius, kad kiekvienas iš mūsų gali ir turi prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, yra rimtas iššūkis“, – situaciją apžvelgė M. Adomaitis.

Pasak jaunojo mokslininko, nors dalis visuomenės į tokias temas kaip ekologija ar klimato kaita vis dar žiūri pro pirštus, kai kurios gamtosauginės iniciatyvos mūsų šalyje buvo išties sėkmingos. „Norėčiau išskirti akciją „Darom“, kasmet vykstančią visoje Lietuvoje. Džiugu, kad ši idėja išaugo į nacionalinį aplinkosauginį judėjimą”, – sako jaunasis mokslininkas.

Kalbėdamas apie G. Thunberg pradėtą iniciatyvą M. Adomaitis pasidžiaugė, kad Lietuvoje taip pat vyksta „Penktadieniai ateičiai“. „Mintį rengti akcijas įžiebė studentė iš Austrijos Monika Spiekermann, studijavusi Vilniaus universitete pagal mainų programą. Ji subūrė grupę šiai temai neabejingų aktyvistų. Prisidėjau prie šio judėjimo, nes esu susirūpinęs sparčiu biologinės įvairovės nykimu. Tinkamas klimatas yra būtina sąlyga visiems planetos organizmams, įskaitant ir žmones”, – atskleidžia M. Adomaitis. – Nors baigusi studijas M. Spiekermann išvyko namo, tačiau jos pradėtą darbą tęsiame ir V. Kudirkos aikštėje „Penktadienis ateičiai“ vyksta kas antrą savaitę”.

Ugdo sąmoningumą

Pasak M. Adomaičio, jo kartu su bendraminčiais rengiami protestai prieš klimato kaitą turi du pagrindinius tikslus. „Šia iniciatyva siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į globalinį klimato atšilimą ir skatinti žmonių sąmoningumą, taip pat siekiame priminti politikams, daug kas priklauso nuo jų noro priimti aplinkai draugiškus sprendimus“, – sako jis.

„Galbūt truputį liūdna, kad mūsų šalyje į šiuos renginius nesusirenka tiek žmonių, kiek kitose Europos valstybėse. Vilnius turi daugiau nei pusę milijono gyventojų, o į akciją ateina keli šimtai. Iš vienos pusės tai tikrai nedaug. Kita vertus, nemažai pro šalį einančių vilniečių sustoja, pasidomi, kokie mūsų tikslai, ką šiuo renginiu norime pasakyti. Be penktadieninių akcijų, informaciją apie klimato kaitą skleidžiame ir kitais būdais: socialiniuose tinkluose, dirbtuvėse gamtoje, įvairiuose renginiuose“, – atvirauja M. Adomaitis.

Pasak jaunojo mokslininko, net ir nedidelė pergalė jau yra pergalė. „Džiugu, kad atkreipiame dėmesį į klimato kaitos klausimus, o žmonės Lietuvoje vis dažniau išgirsta apie mus. Todėl net ir neateidami į demonstracijas, jie galbūt pradeda kelti sau aplinkosauginius klausimus buityje, kasdienėse situacijose, pavyzdžiui: ar galiu nenaudoti plastikinių indų, vienkartinių maišelių, ar galiu rinktis mažiau aplinką teršiantį transportą, ar rūšiuoju atliekas ir t.t. Taip ugdomas visuomenės sąmoningumas, nors galbūt aktyvaus dalyvavimo akcijose ir nematome“, – pastebi M. Adomaitis.

Laukia politikų sprendimų

VU GMC doktorantas pasakoja, kad visame pasaulyje gamtosaugos aktyvistai, dalyvaujantys akcijose „Penktadieniai ateičiai“, laukia politikų ryžto aktyviau kovoti su klimato kaita.

„Džiugu, kad ES vadovai skiria vis didesnį dėmesį aplinkosaugai. Štai naujoji Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, pristatydama savąją viziją, kalbėjo ir apie ekologinius iššūkius. Ji netgi pareiškė, kad pasirengusi pasiūlyti Europos Sąjungai „žaliąją sutartį“, numatančią įsipareigojimą iki 2050 metų užtikrinti anglies dvideginio pusiausvyrą. Tai išties solidūs pareiškimai, gražios ateities vizijos, tačiau kol kas teigiamų pokyčių gerokai per mažai. Todėl labai tikiuosi, kad politikams visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, pavyks susitarti dėl sprendimų, padėsiančių išsaugoti mūsų planetą”, – sako M. Adomaitis.

„Juk kova su klimato kaita – kiekvieno iš mūsų reikalas ir kiekvienas galime įnešti savo indėlį”, – reziumavo jaunasis mokslininkas.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos