Sidebar

Skiepai – vienintelis būdas užkirsti kelią tymų protrūkiui

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai paskelbė šių metų didžiausių grėsmių sveikatai sąrašą. Į jį, be klimato kaitos, ŽIV, mikrobų atsparumo antibiotikams, patenka ir priešinimasis skiepams.

Europoje siaučia tymai. Susirgimų tymais skaičius Europoje pernai, palyginti su 2017 m., patrigubėjo – tymais sirgo 83 000 žmonių. Tymai plinta Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje. Šiemet Lietuvoje šia liga užsikrėtė jau 67 asmenys.

PSO paskelbė, kad tai pats didžiausias tymų protrūkis per pastaruosius dešimtmečius nuo masinio skiepijimo pradžios. Mirštamumas nuo šios virusinės infekcijos siekia 0,1–0,2 proc., liga ypač pavojinga kūdikiams ir vaikams iki 5 metų.

Specialistai neabejoja, kad pagrindinė tymų epidemijos priežastis – nepakankamas pasiskiepijusiųjų skaičius. Kad virusas neplistų ir nekiltų ligos protrūkio rizika, ne mažiau kaip 95 proc. žmonių turi būti pasiskiepiję. Tokiu atveju būna apsaugoti ne tik jie, bet ir aplinkiniai, pavyzdžiui, kūdikiai, kurie skiepijami nuo tymų tik antraisiais gyvenimo metais. Todėl tymų epidemija jiems kelia ypač didelę grėsmę.

Skiepų priešininkai mėgsta pabrėžti, kad skiepytis ar nesiskiepyti yra jų asmeninis reikalas. Tačiau sprendimas nesiskiepyti iš tiesų kelia didžiulę grėsmę visuomenei, ypač silpniausiems ir pažeidžiamiausiems jos nariams. Taigi skiepų priešininkai verčia žaisti „rusišką ruletę“ ne tik savo vaikus, bet ir niekuo dėtas šeimas, kurių vaikai dar nesulaukė skiepijimui tinkamo amžiaus.

Tymai perduodami oro lašeliniu būdu. Tai itin „limpanti“ liga – neturint atsparumo tikimybė užsikrėsti yra beveik šimtaprocentinė. Nuo šios ligos nėra vaistų – ją sukelia virusas, tad antibiotikai nepadės.

Kodėl bijoma skiepų? Ne kartą kalbėta apie skiepus gaubiančius mitus, kurie neturi jokio mokslinio pagrindo. Vienas tokių – neva skiepai nuo tymų sukelia autizmą. Šis mitas, sukurtas daugiau nei prieš 20 metų, skiepijimo programoms atnešė nepataisomos žalos. Nepaisant to, kad skiepų ir autizmo sąsajos seniai paneigtos ir pripažintos didžiausia klastote medicinos istorijoje, skiepų priešininkai vis dar skleidžia šią žinią ir kelia didelę sumaištį.

1998 m. anglų gydytojas A. Wakefieldas prestižiniame žurnale „The Lancet“ paskelbė straipsnį, kuriame teigė, kad skiepai nuo tymų sukelia žarnyno uždegimą ir autizmą. Esą kaltas susilpnintas tymų virusas, esantis kombinuotoje (trivalentėje) MMR vakcinoje. Be abejo, tai sulaukė milžiniško atgarsio visuomenėje. Tėvai ėmė bijoti skiepyti vaikus, todėl skiepijimų apimtys gerokai sumažėjo, o susirgusiųjų tymais padaugėjo keliasdešimt kartų. Kai žurnalistai ir mokslininkai pradėjo išsamiau domėtis A. Wakefieldo atliktu tyrimu, išaiškėjo nemažai skandalingų faktų.

Pirmiausia buvo pasirinkta neįprastai maža tiriamųjų grupė (tik 12 vaikų), nebuvo jokios kontrolinės grupės, o daugumos tiriamųjų tėvai iš anksto buvo įsitikinę, kad jų vaikams autizmas išsivystė dėl skiepų. Negana to, trims iš dvylikos vaikų, kuriems tariamai dėl skiepų išsivystė autizmas, iš tikrųjų šis sutrikimas niekada nebuvo diagnozuotas, o penki vaikai turėjo autizmo spektro sutrikimų dar prieš juos paskiepijant.

Mėgindami patikrinti straipsnyje paskelbtus teiginius, mokslininkai atliko daugybę tyrimų įvairiose šalyse analizuodami sąsajas tarp autizmo ir skiepų. Šie tyrimai apėmė daugiau nei 1,2 mln. paskiepytų vaikų visame pasaulyje. Tai 100000 kartų daugiau nei A. Wakefieldo „tyrime“. Išvada vienareikšmė – skiepai nesukelia autizmo. Išaiškėjus šiems faktams, žurnalas „The Lancet“ 2010 m. oficialiai atšaukė minėtą straipsnį ir pripažino, kad jame paskelbti teiginiai neturi mokslinio pagrindo. Tačiau mažai kas perskaitė šį paneigimą, o skiepų reputacija jau buvo nepataisomai sugadinta. Žurnalistai išaiškino ir daugiau skandalingų faktų apie šią klastotę, atskleidė jos autoriaus finansinius interesus. Jam dosniai atsilygino advokatai, atstovaujantys autizmu sergančių vaikų šeimoms ir pateikę ieškinius vakcinų gamintojams dėl tariamai skiepų sukeltos žalos. Be to, pats klastotės autorius buvo patentavęs naują tymų vakciną, kuri esanti saugesnė nei MMR vakcina. Taigi mitas apie skiepų žalą jam atnešė didelę finansinę naudą. Tokiai skandalingai informacijai iškilus į viešumą A. Wakefieldas neteko gydytojo licencijos ir buvo priverstas sprukti iš Jungtinės Karalystės.

Mitas apie skiepų ir autizmo priežastinį ryšį prasilenkia ir su paprasta logika. MMR vakcina Europoje naudojama nuo septintojo dešimtmečio, jau tada milijonai vaikų buvo paskiepyti. Jei MMR vakcina būtų susijusi su autizmu, tuo metu turėjo būti registruojama daugybė autizmo atvejų. Tačiau nieko panašaus neužfiksuota. Autizmo spektro sutrikimai daugiausia registruojami pastaraisiais metais pagerėjus šių ligų diagnostikai. Tai niekaip nesusiję su skiepais.

Skleidžiant šiuos ir panašius mitus apie skiepus didžiulė atsakomybė tenka ir žiniasklaidai, ypač iškilus tymų epidemijos grėsmei. Deja, klaidinančias žinias apie skiepus skleidžia kas netingi: nuo homeopatų iki Seimo narių. Visada atsiras žmonių, kurie tiki ateiviais, šamanais ar stebuklingomis tualetinio popieriaus galiomis, taip pat ir tokių, kurie propaguoja savižudybes ar terorizmą. Tačiau pastarieji paprastai nedalija interviu žiniasklaidai ir nėra kviečiami į televizijos laidas.

Skiepų išradimas leido visuomenei beveik pamiršti pavojingas infekcines ligas, todėl nebeįvertiname jų grėsmės. Net ir didžiausi skiepų priešininkai negali paneigti fakto, kad dėl masinio skiepijimo išnyko tokios pavojingos infekcinės ligos kaip raupai ir poliomielitas. Nebežinome, ką reiškia sirgti difterija ar kokliušu – nuo šių ligų anksčiau mirdavo daugybė vaikų. Tymus taip pat buvome beveik pamiršę, nes pakankamai vaikų buvo paskiepyta. Tačiau dabartinis tymų protrūkis aiškiai rodo, kad mitai apie tariamą vakcinų žalą nėra toks jau nekaltas dalykas – jie sukelia sumaištį, abejones ir didžiulę grėsmę silpniausiems visuomenės nariams.

Komentaro autorė – dr. Aurelija Žvirblienė, VU Gyvybės mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos