Sidebar

VU GMC Tarptautinė patarėjų taryba: „Matome didžiulį centro potencialą“

Balandžio 12 d. įvyko inauguracinis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Tarptautinės patarėjų tarybos susitikimas, kuriame jos nariai kartu su VU GMC vadovais aptarė centro plėtros gaires. Svečiai taip pat pateikė vertingų patarimų, kaip pagerinti konkurencingumą ir padidinti tarptautiškumą.

Į pirmąjį susitikimą atvyko Miuncheno Liudviko–Maksimiliano universiteto (Vokietija) profesorius Heinrichas Leonhardtas, JAV kompanijos „DuPont Pioneer“ viceprezidentė Barbara Mazur, Estijos genomo centro Tartu universitete direktorius, VU garbės daktaras profesorius Andresas Metspalu, Lundo universiteto (Švedija) profesorius Tommy Nylanderis ir Oulu universiteto (Suomija) profesorė Taina Pihlajaniemi.

Svečius pasveikinęs VU rektorius prof. Artūras Žukauskas supažindino juos su universiteto istorija, pagrindiniais tikslais ir uždaviniais. VU vicerektorius prof. Rimantas Jankauskas apžvelgė VU 2018–2020 metų strateginį veiklos planą. VU GMC direktorius dr. Gintaras Valinčius pristatė savo vadovaujamą instituciją, pagrindines jos veiklos kryptis, ryškiausius pasiekimus. Biomokslų instituto raidą apžvelgė prof. Osvaldas Rukšėnas, apie Biotechnologijos institutą papasakojo prof. Saulius Klimašauskas, o apie Biochemijos institutą – prof. Rolandas Meškys. VU GMC Tarybos pirmininkas prof. Virginijus Šikšnys patarėjams pristatė baigiamą rengti centro strateginį veiklos planą. Tarptautinės patarėjų tarybos nariai su VU GMC iš arčiau susipažino ir lankydamiesi prof. Aurelijos Žvirblienės, dr. Lino Mažučio, prof. V. Šikšnio ir dr. Česlovo Venclovo vadovaujamose laboratorijose.

VU GMC Tarptautinės patarėjų tarybos pirmininke išrinktos prof. T. Pihlajaniemi nuomone, centras yra gyvybės mokslų lyderis Lietuvoje, kurioje formuojasi unikalios mokslo ir inovatyvaus verslo bendradarbiavimo galimybės. Jas galima panaudoti ne tik mokslinių krypčių plėtrai, bet ir pozicionuojant VU GMC Europos mokslo erdvėje kaip vieną iš perspektyviausių institucijų biotechnologijos studijoms bei moksliniams tyrimams.

„Šio puikaus Gyvybės mokslų centro įkūrimą galima pavadinti teisingu Vilniaus universiteto žingsniu. Matome labai didelį centro potencialą ir daug galimybių tolesnei plėtrai. Šis žingsnis taip pat buvo labai reikalingas: pasiekta kritinė tyrėjų masė ir vienoje vietoje plėtojamos skirtingos disciplinos. Jūsų infrastruktūra yra nuostabi ir šiuolaikiška, atitinkanti dabarties poreikius. Turite patrauklią mokslinę aplinką, tereikia adekvataus finansavimo ir kuo daugiau talentingų studentų“, – pažymėjo prof. T. Pihlajaniemi.

Istoriškai susiklosčiusi organizacinė VU GMC struktūra – trys kai kuriose kryptyse temiškai panašius tyrimus vykdantys mokslo institutai – išorės stebėtojams pasirodė kiek neįprasta. Todėl jie pasiūlė apsvarstyti tolesnes centro raidos perspektyvas ir struktūrą, kuri dar labiau išgrynintų kiekvieno instituto tyrimų specifiką.

VU GMC vadovas dr. G. Valinčius sako, kad balandžio 12-oji buvo viena svarbiausių dienų centro istorijoje, nes pirmą kartą vykusiame aukšto lygio užsienio ekspertų susitikime ne tik apsikeista nuomonėmis ar pasidalyta įžvalgomis, bet ir pradėta formuoti visiškai naujo tipo mokslinio darbo bei studijų organizavimo kultūra.

„Dabar jau sunku įsivaizduoti, kad ateityje VU GMC galėtų priimti savo raidai svarbius sprendimus nepasitardamas su Tarptautine patarėjų taryba. Šis inauguracinis susitikimas tarytum praplėtė mūsų kelius į tarptautinį mokslo pasaulį. Įvardydami aktualias problemas tikimės, kad tarybos nariai, pasitelkdami didelę patirtį ir ekspertizę, pateiks kartais kritiškų, o kartais ir labai netikėtų idėjų. Daugelis išsakytų įžvalgų rezonavo su mūsų įžvalgomis rengiant strateginį veiklos planą. Tarptautinės patarėjų tarybos nariai sudėliojo tam tikrus akcentus, įvardijo šiuolaikiniam moderniam universitetui būtinus komponentus ir pasiūlė ties jais koncentruotis“, – reziumavo dr. G. Valinčius.

VU GMC Tarptautinė patarėjų taryba – tai pasaulyje pripažintų mokslininkų grupė, kurios rekomendacijos padėtų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus, įgyti didesnį tarptautinį pripažinimą. Ji susideda iš septynių narių, paskirtų penkerių metų kadencijai.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos